|
|
|
Pokyčiai nuvedė iki Briuselio
Kretingiškė 29-erių Gintarė Labotakytė-Domarkienė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune ne tik baigė tris studijų programas – viešosios komunikacijos bakalauro studijas, pedagogiką bei Europos Sąjungos viešosios politikos ir administravimo magistrantūros studijas, bet ir dirbo. Skaičiuojant laiką nuo bakalauro studijų pradžios, mergina universitete praleido aštuonerius metus, tačiau prieš kelerius metus G. Labotakytė-Domarkienė persikėlė į Briuselį ir šiuo metu dirba Europos Parlamente (EP). Reikėjo naujo iššūkio Nors Vytauto Didžiojo universitete jautėsi ir vis dar jaučiasi kaip namie, o, pasitaikius progai, aplanko ir buvusius kolegas, G. Labotakytė-Domarkienė atviravo, kad pokytis keisti darbo vietą įvyko natūraliai. „Jaučiau, kad kol kas studijuoti užteks – norėjau naujo iššūkio. Kai sulaukiau pasiūlymo vykti dirbti į Europos Parlamentą, dvejonių neturėjau. Mano magistrantūros studijos tiesiogiai susijusios su mano dabartiniu darbu, turiniu ir tuo, kad tų studijų metu susipažinau su profesoriumi Liudu Mažyliu, kuris yra Europos politikos ekspertas ir buvo mano dėstytojas“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto perėjimas iš vieno darbo į kitą buvo sudėtingas emociškai, nes merginai buvo labai gaila palikti kolegas universitete, tad paskutinę darbo dieną teko nubraukti ne vieną ašarą. Pašnekovė teigė, jog profesine prasme buvo nusiteikusi, kad pokytis bus nelengvas, tačiau to vertas. Į Briuselį G. Labotakytė-Domarkienė atvyko savaite anksčiau negu prasidėjo jos darbo kontraktas. Ji labai norėjo viską išmokti ir nekantravo pradėti dirbti. Vis dėlto ten atsidūrusi suprato, kokio dydžio ir sudėtingumo ši institucija. Darbe mergina praleisdavo po 12 valandų, daug skaitė ir po truputį viską aiškinosi. Jos teigimu, po trijų ar net ir po dvidešimties metų darbo čia vis dar reikėtų mokytis. Ši institucija yra labai dinamiška, ir kiekvienas gali jaustis tik mažas didelio mechanizmo sraigtelis. „Labiausiai pasijautė darbo komandoje skirtumas. VDU beveik visi departamente dirbantys kolegos sėdėjome vienoje erdvėje, nuolat pasikonsultuoti užsukdavo studentai ir moksleiviai, grodavo muzika, kolegė atsivesdavo šuniuką, buvo nuolatinis jaunatviškas šurmulys. Europos Parlamente daug daugiau individualumo, rimties ir skubėjimo. Gavau savo asmeninį kabinetą ir man skirtas užduotis. Kartais net nebūdavo, su kuo pasitarti, kaip užduotis atlikti, reikėjo aiškintis pačiai, bet taip ir tobulėjama, – patirtimi pasidalino pašnekovė. – Iš pradžių stebėdavausi, kaip žmonės čia neturi vienas kitam laiko ir net susitikimą trumpam išgerti kavos reikia derinti iš anksto, bet dabar tai jau ir mano kasdienybė.“
Studijos padeda darbe Bakalauro studijos merginai pasitarnauja rašant ir dirbant su viešaisiais ryšiais, o dėl magistrantūros studijų geriau suprantama, kaip veikia institucijos. Jei reikia pagalbos, EP darbuotoja gali pasikonsultuoti su savo dėstytoju profesoriumi Liudu Mažyliu, su kuriuo dabar ir dirba. G. Labotakytė-Domarkienė dalyvauja komitetų, frakcijos, darbo grupių, delegacijų ir kituose posėdžiuose, derina EP nario darbotvarkę, skaito ir atsako į jam siunčiamus elektroninius laiškus, kurių per dieną gauna kelis šimtus, organizuoja EP nario keliones, susitikimus, tvarko administracinius reikalus. Kadangi šiuo metu Briuselyje yra viena, o kita komandos dalis dirba Lietuvoje, mergina nuolat bendrauja su jais, stengiasi perteikti politinį pulsą Briuselyje ir sulaukia atgalinio ryšio apie Lietuvą. „Kartą per mėnesį vykstame į Strasbūrą dalyvauti plenarinėse sesijose. Jose EP nariai diskutuoja ir balsuoja dėl įvairių teisės aktų, rezoliucijų, reikia jas skaityti, žinoti, kokie politiniai pokyčiai vyksta, kai reikia, pakonsultuoti dėl balsavimų“, – pasakojo pašnekovė, akcentuodama, kad dirba įvairų darbą, todėl būna nenuobodu. Europos Parlamento narių pagrindinis darbas vyksta komitetuose, tad tuose komitetuose dirba ir G. Labotakytė-Domarkienė. L. Mažylis yra pasirinkęs dirbti Aplinkos, maisto saugos ir visuomenės sveikatos bei Tarptautinės prekybos komitetuose, tad ir pašnekovei teko susipažinti su šiomis sritimis. „Dar prieš darbo pradžią skaičiau vieno EP nario padėjėjo pasakojimą internete, kad EP narį, su kuriuo dirbi, matai dažniau negu savo antrąją pusę, o užduočių amplitudė tokia plati, kad vieną minutę gali bėgti į agentūrą užsakyti EP nariui kelionę į konferenciją, o kitą – lėkti nupirkti jam kaklaraištį. Nors L. Mažylis dažnai iš kaklaraiščio pavyzdžio juokiasi ir tokių darbų man nedeleguoja, bet jį matau tikrai dažniau negu savo vyrą ar bet kokį kitą žmogų. Darbas yra labai specifinis, bet patirtis – neįkainojama“, – tikino mergina. Svarbios ir užsienio kalbos Pasak G. Labotakytės–Domarkienės, užsienio kalbos tokiame darbe yra gyvybiškai svarbios. Nors puikiai užtektų anglų kalbos, tačiau jai padeda ir ispanų kalbos mokėjimas. Anksčiau Lietuvoje mergina dirbo ispanų kalbos pedagoge, tad tikisi, kad vaikai, kuriuos mokė, vis dar tobulina žinias, o ir pati jaučia dėkingumą savo dėstytojai už išmoktą kalbą. Ispanų kalba pašnekovę lydi kasdien – ryte, ruošiantis į darbą, jos namuose visada skamba ispaniškos melodijos, kurios pakelia nuotaiką ir suteikia energijos. Taip pat gegužės mėnesį L. Mažylis su oficialia EP Tarptautinės prekybos komiteto delegacija vyko į Čilę derėtis dėl prekybos susitarimo atnaujinimo. Organizuojant tą kelionę, pildant dokumentus ir anketas, bendraujant su Čilės ambasados atstovais merginos ispanų kalbos mokėjimas pagreitino ir palengvino visus procesus. „Kolegos Čilėje pageidavo ispaniško Liudo Mažylio gyvenimo aprašymo, tad jį išverčiau. Kitu atveju turbūt būtų reikėję ieškoti vertėjo. Čia mažyčiai pavyzdžiai, bet mokant bet kokią kalbą ji visada pravers“, – teigė pašnekovė. Merginos teigimu, Briuselis yra unikalus tuo, kad, einant gatve, galima išgirsti bet kurią Europos šalių kalbą – čia susipina „kultūrinė mišrainė“, o kartu išlieka ir belgiškos tradicijos. Pasak kretingiškės, beveik visi, gyvenantys Briuselyje, sako, kad tai nėra miestas, kurį pamilsti iš pirmo žvilgsnio. Ne išimtis buvo ir ji – miestas merginai pasirodė nejaukus ir netvarkingas. Vis dėlto praėjus trejiems metams pašnekovė gali teigti, kad prisijaukino šį miestą. „Man labai patinka, kad iš Briuselio patogu keliauti tiek lėktuvais, tiek traukiniais. Pagyventi užsienyje yra labai gera patirtis kiekvienam žmogui. Aš atvykau čia viena ir visos tos patirtys išmokė begalinio savarankiškumo – kad ir kokia problema iškiltų, turi ją išspręsti pats“, – nuomone pasidalino pašnekovė. Kretingos jaunimui G. Labotakytė-Domarkienė palinkėjo keliauti, naudotis visomis įmanomomis galimybėmis, dalyvauti įvairiuose projektuose. „Keliaudami geriausiai pažinsite save ir surasite savo kelią, kuris tikrai gali vesti ir atgal į Kretingą, nes čia yra puiki vieta gyventi“, – sakė ji.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
