|
|
|
S. Ipiltėis puoilsiavėitė žmuonis trauk kap magnets
Senuojuo Ipiltie, pri pat piliakalni palei tvėnkini, gyvenontis tautuodailininks Edvards Stalmuoks pats yr nostebės, ka, atruoda, tuoki ožkompi Kretinguos rajuonė žėna musint vėsa Lietova. Pabūtė, pasėlsietė, pasėmaudytė, pameškeriuotė, šašlyka ėšsėkeptė žmuonis čia atvažiou kartas ė somdytas autuobusas. Kėti atsėvež palapėnės ė pasėlėikt per nakti mėiguotė. Irėngts basakuoju taks, atsėrada naujū skulptūru Ta poike Darbienu seniūnijuo irėngta vėita so medines akcėntas gamtuos priegluobstie vietinius ė turistus viliuojė visumet, bet daba – da daugiau, nes vėdurie yr simpatėšks akmenėnis židinelis laužou, atsėrada naujū medėniu skulptūru, souleliu, o mažėisiems – supynės, tiltelis „Pabėgę baravykai“, senuolis, ruodontis i ožraša „Pažink savo kraštą“. „Tėksliau – ronka ėškielės diedoks atsėrada čiut onkstiau. Daug kas klausiniejė, kam ons tėn ruoda? Bet daba, kumet Tads išdruožė ė vaka skulptūrelė, visims pasėdarė aišku“, – joukies E. Stalmuoks. Daug gruožybiu čia sukūrė kretingėškis tautuodailininks Tads Šuorys, neginčėjama talėnta paveldiejės ėš rajuonė garsiejonti sava seneli Feliksa Lokauska.
Bet pri poilsiavėitės pagaražėnėma sava ronka pridiejės yr ė pats Edvards. Kadangi Senuoji Ipiltis nu sena garsie kasmetiniem Mieleniu švėntiem, sutraukontiem aplinkinius, o ė nemaža kurortininku iš Palonguos, padėrba medėni stėndeli, katruo vėršou patopdė sava ėšdruožta pelieda ė dar vėina kažkuoki paukštoka kėtam kompė, papoušė Vlada Saviluova ėšdruožėnietuom mielinuom ouguom. Vakus, vo ė paaugosius puoilsiautuojus, aiške, ka labiause dabar trauk ėšmiegintė naujuovė – basakuoju taka, katras kuojom led pajostė skirtinga žemės donga: čia minkšta smielioka kap pajūrie, čia smolkesnė a stombesnė skalda, čia padėduokos akmenis, čia – konkuoriežios. Edvards yr pajotės, ka tėi konkuorieže dėdėle skaude baduos, jegu basus eni per anus sausus. O va, kumet palyn, konkuorieže sominkštie, etė – pats tas.
Gražes dalykas vėrst gyventuoju idiejės Basakuoju taka Lietovuo populiarie, anū atsėrond vės daugiau. Yr sakuoma, ka nožingsniavės vėsa atstoma, žmuogos igaun nauduos sava sveikata – iruodyta, ka, masažoujėnt padus, aktyvėnama kraujuotaka ė atitinkamu organu veikla, gerie imuninė sistema. Kumet Savivaldybė paskelbė rajuona gyventuoju iniciatyvu, skėrtū gyvenamaja aplinka gerintė, pruojektu idieju atronka, basakuoju taka E. Stalmuoks pats ė pasiūlė, pasėtarės so kaima bėndruomenė, katruos pėrimininks yr. „Bova siūlymu apšveistė kaima vėina gatvė, bet mes veiziejuom, ka iniciatyva suduomintu kuo daugiau ne tik vietiniu žmuoniū, bet iš vėsa rajuona. Laba nuoriejuom laimietė, ka už mūsa pruojekta balsoutu“, – atvėrava E. Stalmuoks. Dar vėinu traukuos objektu tapės 50-ėis metru basakuoju taks, katrū ož 7 tūkstontius euru so pridietėnės verties muokestiu irėngė konkursa laimiejosi bėndruovė „Kasteda“, yr tik vėina tuo pruojekta dalis. Kap papasakuojė Darbienu seniūns Alvyds Puoškys, ėš pradžiū pagal pėrmėni pruojekta taks bova numatyts kėtuo vėituo – enont piliakalni link, kor stuov kū tik atnaujinti medėne tėltele. Bet, paaiškiejus, ka ta vėita itraukta i kultūras apsauguos zuona, bova nuspresta taka perkeltė pri tvėnkini.
„Dar geriau, išejė tik i nauda, – sakė seniūns. – Mažiau prikrės mediu lapu, mažiau teršis pats taks, o irėngts šalia puoilsiavėitės, ons laba graže įsipaišė i bėndra aplinkuos paveiksla“. Seniūns pasėdžiaugė, ka tik iniciatyvi žmuonis paded iš Savivaldybės gautė finansavėma gerims dalykams. „Je ne Gyventuoju iniciatyvu pruojekta, abejuoju, ka Savivaldybė, katra ė tep tor, kor liešas investoutė, apmuokietu dar ė tuokius objektus. Bet nuo 2020 metu pruojekta veik, anus kuožna meta gal teiktė. Tep žmuoniū idiejės po bėškioka vėrst dalykas, katrėi pouš terituorėjės ė katras mes vėsė galem nauduotėis“, – pasėdžiaugė A. Puoškys. ---
Mūsa kūriejēMėšku pelkė (Pasaka) Vėina karta, tas bova dėdėle sene, gyvena buočios ė baba. Anodo gyvena pelkynė, vėdorie mėška. Baba bova gaspadėnė, ana taisė valgytė, šlavė truobas, pluovė torielkas ė vėskou kėtkou. Vo buočios liob es mėška kėrstė: ė malkuoms, ė ruošė medžiaguos vėsuokėms nomu rekalams. Nedėdėle ons tausuojė ton mėška: mediu bova daug, je kuoks niekam netėka – tik i šakalius ė po pečio. Kuožna dėina nu pat ryta meta baba sava žmuogou liob sotaisys pėitus, sokraus anus i gelžėni viedroka, daile pastatys anuo šliorelės pri doru ė išlydies į mėška. Ni baba, ni buočius nenujautė, kad patiam vėdorie pelkės gyven pelkiu karalios. Ons baise myliejė sava pelkė. Pamatės, kou sienis dara, dėdėle sopyka, bet nenuoriedams ėšsėdoutė, kas esous, nusprėndė iš pradiu gražioujo pasėrokoutė. Iš tuola pamatė sieni – šėndėin ons kėrta krūmus ė rėša šloutas. – Žmuogau, kuo to darkačėji tou pelkė, medius kerti a rek, a nerek? Buočios paveiziejė i pelkėni ė nusėvėipė: – Pasėveiziek i savi, atruoda kap kuoks šetuons – vo jouds, vo baisos – kas tuoks esi, ka monėi čia aiškintumi! – Aš pelkiu karalios, – neištvierė pelkėnis, – ė neleisio sava mėška viejes paleistė! Buočios pastvierė šloutraži ė oždruožė neprašytam svetiou per kopra. – No palauk, sieni, – pagrūmuojė so pėršto pelkėnis, – rytuo išsprėsiau tou reikala! Kėta ryta meta baba, kap vėsumet, sokruovė buočiaus pėitus i gelžėni viedroka, bet šliorieliu nespiejė daile pastatytė. Dorys atsėlapuojė ė tarpdorie tuoks jouds, tuoks baisos pelkėnis bestuovis. Buočios kou darys? Kas ronkuo – tas kaktuo! Atkielė viedrali so sava pėitas, jau tvuos... Bet baba bova dėdėle galvuota, ana ėšsyk soprata, ka rekala tor ne so žmuogo. Po ronko pasėtaikė buočiaus šliorelės, ana tas šliorelės prikėša sava žmuogou pri pat nuose ė saka: – A jodo kuokėj bepruote esatau, a negalėtau vėskuo rame aptartė? Tousyk pavadėna abodo išgertė arbatelės, begerdamė vėsė sotarė, ka buočios pjaus tik sausuolius, lėguotus medius, valys šabakštynus, bet pelkės ė geru mediu nerūšiuos. Vo pelkėnis anam padies – juk vėstėik netor kou veiktė. Nu tuo laika baba i viedroka pėitus diejė dom: buočiou ė pelkėniou.
Jonas JAGMINAS
Darbėnų gimnazija
|
|
