Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar liepos 6-ąją giedate „Tautišką giesmę“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Improvizacija, akimirkai sustabdžiusi Kretingą

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2022-06-17
LMTA šiuolaikinio šokio III kurso studentai sprendimus, kokius veiksmus atlikti, priėmė improvizacijos metu.

Miesto šventę Kretingoje užbaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai, kurie savo improvizuotu šokiu ir muzika sekmadienio vakarą kretingiškius paskatino akimirkai sustoti.

Kuria veiksme

Sekmadienį miesto Rotušės aikštėje savo pasirodymą surengė LMTA šiuolaikinio šokio bei muzikos studentai. „Mus pakvietė pasirodyti Kretingoje ir mes sutikome. Prieš tai improvizacijas rodėme Klaipėdoje, taip pat yra tekę jas atlikti ir Dūmų fabrike Vilniuje“, – sakė 22-ejų studentė Dominyka Markevičiūtė.

Šokėjus pakvietė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė: „Esu mačiusi jų pasirodymą, kuris mane labai sužavėjo. Nusprendžiau pasiūlyti jiems atvykti į Kretingą.“

LMTA studentai Rotušės aikštėje surengė daugiau kaip valandą trukusias improvizacijas. Improvizacijos konkrečios minties neturėjo. „Improvizacija, jos kūryba vyksta veiksmo metu. Ką jaučiame, galvojame, tą ir šokame. Viskas labai abstraktu“, – improvizacijas apibūdino Dominyka.

Ją papildė ir 21-erių šokėja Emilija Karosaitė: „Viskas prasideda nuo vieno žmogaus. Improvizacijoje rezonuoja jo patirtys, išgyvenimai, jausmai. Tačiau visa tai susilieja į vieną visumą ir rezultato niekas negali nuspėti.“

Paklaustos, kaip studentams sekasi improvizuoti, jos tikino, kad per kurį laiką jau atsirado bendras ryšys. „Kartu su džiazo grupe ir savo kurso draugais improvizuojame nuo rugsėjo mėnesio, turėjome ir keletą repeticijų. Manau, kad jau jaučiamas tarpusavio ryšys“, – kalbėjo D. Markevičiūtė.

„Per improvizaciją yra priimami tam tikri choreografiniai sprendimai, viskas daroma spontaniškai, todėl reikia daug žinių ir įgūdžių. Improvizuojant galima šokti kaip visi komandos nariai arba, atvirkščiai, priimti sprendimą ir tapti tuo, kuris perima iniciatyvą, savo sprendimais išsiskiria ir panašiai. Kontrastavimas yra labai įdomus dalykas“, – apie improvizacijų ypatumus kalbėjo Emilija.

Šokant labai svarbu matyti ir jausti vienas kitą. „Turime stebėti, kokius judesius atlieka kiti šokėjai, kartu kurti kompozicijas. Kadangi čia improvizuoja ir džiazo grupė, turime sugebėti prisitaikyti ir vieni prie kitų“, – iššūkius įvardijo Dominyka, pridūrusi, kad improvizacija įdomi tuo, kad niekada nežinai, kas gausis, o tai – intriguoja.

Kurti improvizacijas kilo pačių studentų iniciatyva. „Vieną kartą mūsų paprašė parengti pasirodymą, tuomet kilo mintis rengti būtent tokias improvizacijas“, – atskleidė D. Markevičiūtė.

Improvizavo ir šokėjai, ir džiazo muzikos atlikėjai.

Jaučia vieni kitus

Šokėjams ir muzikantams tokia improvizacija nebuvo pirmoji, tad, jų tikinimu, atlikėjai tarpusavyje jau buvo labiau susiderinę. „Tokių improvizacijų turėjome prieš tai. Kretingoje buvo smagu, todėl, kad mes jau buvome tarpusavyje susiderinę, geriau jautėme vieni kitus. Džiaugėmės, kad po truputį visiškai atsiskleidžiame, ir nekyla jokių techninių ar kitokių problemų grojant kartu“, – kalbėjo kretingiškis būgnininkas Dovydas Jonas Šulskis.

O susibūrimo į vieną šokėjų ir atlikėjų grupę „Čia nieko mūsų nėra“ istorija yra pakankamai paprasta. „Kai pradėjome muzikuoti kartu, saksofonistas turėjo klasės draugą, kuris LMTA mokėsi šokio specialybės, taip prasidėjo mūsų muzikavimo kartu su šokėjais kelionė“, – įvardijo D. J. Šulskis.

Improvizacija yra iššūkis ne tik šokėjams, bet ir muzikantams. „Atlikti improvizacinę muziką yra sunkiausia, kai nėra jokių gairių, kai kiekvienas yra laisvas savo mintimis ir nėra nieko, kas tave apribotų. Dėl to improvizacijai reikia tam tikros patirties“, – atskleidė būgnininkas.

Anot atlikėjo, improvizacija su šokėjais reikalauja kiek kitokių įgūdžių negu tik grojant: „Mes, muzikantai, labiau esame įpratę klausytis. Su šokėjais turi naudoti regą lygiai taip pat, kaip ir klausą, nes ne tik klausaisi, bet turi stebėti, ir ką atlieka šokėjai. Reikia susitelkti, kad visi turime derėti tarpusavyje ir neišsiskirti blogąją prasme.“

Keturiolikmetė Pranciškonų gimnazijos mokinė Živilė Ubytė tokiame eksperimente dalyvavo pirmą kartą ir per jį norėjo išbandyti kažką naujo.

Įvertina meno santykį su realybe

Improvizacijos atlikėjams kiekvieną kartą gimsta vis kitokios. „Šiandien pamačiau tai, ko nebuvo vakar. Labai sunku vertinti, bet smagu stebėti, nes tai yra šokėjų ir muzikantų bendradarbiavimas. Pasirodymo metu galima sekti, kaip šokėjai bendradarbiauja tarpusavyje, kaip vyksta kontaktinė improvizacija, kaip jie siekia sinchrono arba kaip tik jo vengia ir ieško antonimų vienas kito judesiams. Lygiai taip pat, kaip muzikantai muzikuoja“, – pasirodymą apibendrino LMTA Meno centro teatro projektų vadybininkė Vaiva Martišauskaitė.

Tokie pasirodymai, Vaivos teigimu, yra geras būdas įvertinti meno santykį su realybe: „Negalime teigti, kad visi domisi šiuolaikiniu šokiu ar kad visi jį supranta, ar gali vertinti, kur slypi meistriškumas. Improvizacijų formatas tuo ir dėkingas, kad žmonės gali žiūrėti, tačiau, jeigu jie to nesupranta, mes neįpareigojame jų likti.“

Įkvepia muzika

Piešė ir Vilniaus universitete filosofijos studijas baigusi Vėjūnė Andriukonytė. „Jaunuolius sieja pomėgis šokiui, muzikai, tačiau per pasirodymą jie kalba kiekvienas atskirai, bet tuo pačiu metu ir kartu“, – apie savo darbą kalbėjo ji.

„Kilo idėja pakviesti mokines, kad šios fiksuotų veiksmą taip, kaip jos jį mato“, – apie idėją kalbėjo R. Šulskienė.

Piešė ir Vilniaus universitete filosofijos studijas baigusi Vėjūnė Andriukonytė. „Jaunuolius sieja pomėgis šokiui, muzikai, tačiau per pasirodymą jie kalba kiekvienas atskirai, bet tuo pačiu metu ir kartu“, – apie savo darbą kalbėjo ji.

Dailės mokytojai visada yra įdomu pamokas perkelti už Kretingos meno mokyklos ribų. „Nenoriu apsiriboti vien pamokomis. Norisi padėti kiekvienam mokinius atsiskleisti, pažinti save, o tokie eksperimentai, manau, tikrai tam padeda“ , – savo pamąstymais pasidalijo R. Šulskienė. Improvizacijas ant drobės perkelti bandė keturios merginos. Daugumą jų įkvėpė džiazo muzika. „Iš pradžių žadėjau piešti pianino klavišus, tačiau paskui pagalvojau apie formas šalia muzikos“, – piešdama kalbėjo dvylikametė Dominyka Šimkutė, atskleidusi, kad ją labai intriguoja galutinis rezultatas.

Kitoms mokinėms taip pat buvo įdomu dalyvauti eksperimente. „Ankščiau nesu dalyvavusi tokio formato renginyje. Piešdama norėjau pabandyti kažką naujo, bet tamsesnio. Džiazas man asocijuojasi su labai daug spalvų, o tam priešingybė yra juoda spalva. Viskas turėtų atrodyti taip, kad žmonės nesuprastų, kaip yra iš tikrųjų. Noriu, kad žmonės patys sugalvotų mintį ir suteiktų šiam darbui gyvybės“, – teigė keturiolikmetė Živilė Ubytė.

Kita Kretingos meno mokyklos mokinė savo darbe taip pat bandė atspindėti girdimą muziką, tačiau kiek kitokiu kampu. „Vaizduoju jūrą ir apsiniaukusį orą, nes džiazas man asocijuojasi su niūrumu“, – įvardijo keturiolikmetė Lavija Kusaitė.

Eksperimente dalyvavo ir Vilniaus universitete filosofijos studijas baigusi Vėjūnė Andriukonytė. „Piešiu vienalytį, bet tuo pačiu atskirą segmentą. Jaunuolius sieja pomėgis šokiui, muzikai, tačiau per pasirodymą jie kalba kiekvienas atskirai, bet tuo pačiu metu ir kartu. Mano darbas labiau abstraktus, spalvas pasirinkau atsitiktinai. Darbui minties nesuteikiu, jis pats iš savęs ją turi“, – savo įžvalgomis dalijosi ji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas