Apie krepšinį ir gyvenimą jam pašventusią asmenybę

Medžiagą, liudijančią Stasio Ruzgailos gyvenimą ir veiklą, Tadas Šaulys pradėjo kaupti dar sausį. Nors paroda pavyko turtinga, istorikas mano, kad galbūt atsiras ir daugiau trenerio bendražygių, buvusių ugdytinių, norinčių pasidalinti prisiminimais apie jį.

Šiandien Kretingos rajono kultūros centre surengta Stasio Ruzgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta konferencija „Krepšiniui pašvęstas gyvenimas“, o Kretingos muziejaus, kaip patys darbuotojai vadina, „salėje po veranda“ eksponuojamos nuotraukos ir apdovanojimai, pasakojantys apie šią neeilinę asmenybę. Rytoj kartu bus paminėtas dar ir Lietuvos krepšinio 100-metis – visą dieną mieste šurmuliuos sportininkai, vyks įvairios krepšinio varžybos.

Toks jis ugdytinių prisiminimuose

„Ir nesu tikras, kas nusipelniusį trenerį džiugintų labiau – paroda, konferencija ar diena, pilna sporto? Man atrodo, kad būtent ji“, – juokėsi nuo sausio eksponatus parodai kruopščiai rinkęs, ne vieno S. Ruzgailos buvusio ugdytinio ar kolegos prisiminimus užrašęs ir šias impresijas visuomenei paviešinęs muziejaus istorikas Tadas Šaulys.

„Jį ir dabar matau taip, kaip tada matydavau. Toks žmogus – neeilinis. Punktualus. Nepamenu, kad kada nors būtų neatėjęs į treniruotę. Turėjo drobinį maišą ir tuos kamuolius nešdavosi ant nugaros kaip koks Kalėdų Senis“, – pasakojo Barselonos olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas Romanas Brazdauskis.

„Visų pirma, tai buvo Kretingos legenda. Vaikščiojanti enciklopedija. Nėra atsakęs vaikui, kad „Tu negali dabar eiti į salę“. Pabelsdavau į duris, sakydavo: „Vieną minutėlę“... Ar tu būsi vienas, ar dviese, – treneris visada skirs dėmesį“, – sakė kūno kultūros mokytojas Rolandas Žiubrys.

„1966 metais gavau paskyrimą į Kretingą. Be galo šiltai sutiko mokykloje. Aukšto ūgio, vyriškų pečių Stasys man visada padėdavo – būdavo, salėje išrikiuoji kokius 30 mokinių ratu, užmeti akį į balkoną, kuriame Stasys yra, ir supranti, kad viskas gerai. Nebuvo jokio pavydo tarp mūsų. Nikolajus Gnedojus – pirmasis mokinys, patekęs į respublikos rinktinę. Stasys man pasiūlė jį treniruoti“, – prisiminimais dalijosi buvusi kūno kultūros mokytoja Irena Augutienė.

„Antroj klasėj pakvietė mane į treniruotes ir taip sudomino, „užkabino“, kad jau tada žinojau: ir aš būsiu treneris. Kad taip atsitiko, – Stasio Ruzgailos nuopelnas. Jeigu tik norėdavai sportuoti, jis visuomet rasdavo laiko su tavimi pabūti salėje. Vaikams tokie dalykai yra neįkainojami“, – atviravo krepšinio treneris Regimantas Juška.

Vytauto Ruzgailos teigimu, inteligentišką tėvo charakterį suformavo aplinka, kurioje jis užaugo.

Įkvėpė Amerikos lietuviai

Tačiau paties S. Ruzgailos sūnūs – Vilniuje įsikūręs statybos inžinierius Valdemaras ir Kretingoje gyvenantis dailininkas Vytautas – tėvo pėdomis nepasekė.

„Mudu turbūt neturėjom tam reikalingų duomenų“, – šypsojosi Vytautas. Tačiau, anot jo, nebuvo, kad ir jiedu negainiotų kamuolio. Be to, kad du „vaikūzai“ namuose pasilikę nesipeštų, vieną vesdavosi į treniruotes, o kitą palikdavo su mama. „Tėvas mus mokė kautis už save, nepasiduoti, ugdyti fizinę ištvermę“, – teigė pašnekovas. Tokia grūdinimo priemonė galėjusi būti ir tie turistiniai visos šeimos žygiai su palapinėmis prie Minijos žvejoti – atstumus nuo Kretingos iki Raguviškių, o po nakties – atgal reikėdavo įveikti pėsčiomis.

Daugelis kolegų, o ir šiaip kretingiškių, pažinojusių S. Ruzgailą, šį žmogų laikė itin santūriu, taktišku Smetonos laikų inteligentu. Pasak Vytauto, nepaisant to, tėvas prieš sūnus kartais ir balsą pakeldavo, ir diržu pamojuodavo.

„O kas jam daryti? Su vyresniu broliu prikrėsdavom šunybių. Kartą patys susikonstravom valtį ir upe išplaukėm išbandyti – pažiūrėti, iš kur Akmena atiteka. Nuo ryto lig vakaro namo negrįžom“, – šypsojosi V. Ruzgaila.

Anot jo, tėvo charakterį suformavo aplinka – iš daugiavaikės šeimos kilusį būsimąjį trenerį nuo dvejų trejų metų Palangoje augino ir mokslino savo vaikų neturėjusi teta Ona su gerokai jaunesniu vyru grafo Tiškevičiaus draugu Austrijos piliečiu Ferdinandu Bendoraičiu. Berniukas buvo ugdomas įvairiose Palangos mokyklose, vėliau baigė Smetonos laikų gimnaziją. Globėjas išmokė žaisti ir šachmatais, ir šaškėmis, ir stalo tenisą, o iš į kurortą atvykusių Amerikos lietuvių sužinojęs apie krepšinį, taip susidomėjo, kad su miesto berniukais įkūrė krepšinio komandą „Švyturys“.

Stasys Ruzgaila su žmona Elvyra Marta savo auksinių vestuvių dieną. Šalia – jų sūnūs Vytautas (kairėje) ir Valdemaras.

Sportas seniai ir dabar

„Švyturio“ komandos, kuri 1942–1944 m. buvo laikoma stipriausia Žemaitijoje, nuotraukos – tarp kitų, parodoje eksponuojamų daiktų, menančių S. Ruzgailos gyvenimo tarpsnį Palangoje. Atskirais tarpsniais suskirstyti ir kiti stendai: čia – Jaunystė, čia – Mokytojas, čia – Treneris... Tuometinės Kretingos I vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas jis buvo nuo 1947 iki 1967 metų, o nuo 1967 iki 1992-ųjų – Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris. Išugdė ne vieną krepšininką, Lietuvos garbę gynusį Barselonos olimpinėse žaidynėse ir iškovojusį bronzos medalius, kai kurie ir šiandien seka trenerio pėdomis. Vitrinose – S. Ruzgailos medaliai už nuopelnus Lietuvos sportui, apdovanojimai. Iš jų, kaip sakė parodos rengėjas T. Šaulys, pats svarbiausias – Kretingos rajono Garbės piliečio vardas, kuris buvo suteiktas 1989-aisiais.

„Stasys Ruzgaila rajono Garbės piliečiu tapo vienas pirmųjų – nuo 1989 metų šie vardai suteikiami“, – akcentavo T. Šaulys. Simboliška, kad šalia kretingiškio trenerio pelnytų apdovanojimų – ir šiemet rajono Garbės piliečiu tapusio jo ugdytinio Gintaro Krapiko pelnytų medalių kolekcija.

Muziejaus lankytojams paroda duris atvers 16 val., o rajono Kultūros centre vykstančioje konferencijoje bus akcentuojamos abi sutapusios progos – Lietuvos krepšinio ir šios sporto šakos nusipelniusio trenerio Stasio Ruzgailos gimimo 100-mečiai. Kaip buvo propaguojamas sportas seniau, pasidalins istorijos mokslų daktarė Istorinės LR Prezidentūros muziejininkė Ingrida Jakubavičienė. Į tuos pačius laikus nukels ir istorikės Klaipėdos universiteto doktorantės ir Jono Šliūpo namų muziejininkės Renatos Rachmanovaitės pranešimas, kuriame ji pristatys sportuojančios moters vaizdinį tarpukario Lietuvoje. Apie šios sporto šakos šimtametę istoriją ir pergales kalbės Lietuvos sporto muziejaus muziejininkas Eugenijus Rūkas.

T. Šaulio žodžiais, sporto svarba buvo ne ką menkesnė ir tarp į vakarus pasitraukusių Lietuvos gyventojų. Apie tai, kokį vaidmenį vienijant šiuos žmones atliko sportas, papasakos Lietuvių diasporos tyrinėtojas istorijos mokslų daktaras Egidijus Balandis. Apie Kretingos „Minijos“ fenomeną kalbės kraštietis istorijos entuziastas Romualdas Beniušis, prisiminimais dalinsis Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas Algirdas Paulauskas, kurio kelias į krepšinio aukštumas ir prasidėjo S. Ruzgailos treniruotėse. Konferenciją užbaigs, apie dabartinę krepšinio situaciją rajone papasakos „Kretingos“ krepšinio komandos treneris Arimantas Mikaločius.

Abu garbingus šimtmečius vainikuos tradiciniu tapęs S. Ruzgailos vardo krepšinio turnyras, kuris įvyks žiemą.

• Rašyti komentarą (0)