Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar žinote, kokios bus savivaldybių naujai išrinktų merų funkcijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ukrainiečiai sunerimo: kaip ruoštis rugsėjui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2022-06-10
Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento konsultantas ukrainiečių švietimo klausimais Viačeslav’as Gripich’as rajono mokyklose besimokančių ukrainiečių vaikų mamoms akcentavo, kad nuo rugsėjo bus labiau negu lig šiol koncentruojamasi į ugdymo kokybę.

Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje įvyko rajono mokyklose besimokančių ukrainiečių moksleivių tėvų susitikimas su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento konsultantu ukrainiečių švietimo klausimais Viačeslav’u Gripich’u, Regioninės politikos analizės skyriaus specialistėmis Virginija Kazakauskiene ir Lina Kontautiene, Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbiene, specialiste Sonata Petravičiene.

Lietuvių kalbos galės pramokti bibliotekoje

Pasak V. Gripich’o, Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių moksleivių tėvams susikaupė galybė klausimų, į kuriuos jie nori atsakymų. Ugdymo sistemos skiriasi – ten yra 12 balų vertinimo sistema, čia – 10, ten moksleiviai baigia 11 klasių, čia – 12. Kadangi jis išmanantis savo šalies švietimo sistemą, nes dirbo mokyklos direktoriumi, o Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikėjo konsultanto, galinčio padėti Ukrainos vaikams integruotis Lietuvoje, dalyvavo konkurse ir buvo paskirtas į šias pareigas.

Dabar pats laikas, sakė konsultantas, planuoti vasaros atostogas, o kaip bus rudenį, – nežinia. Užtat mėgstantis cituoti senuosius Romos filosofus, jog reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Iš pradžių, tik prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvai, o ir kitoms Europos šalims priėmus ukrainiečius pabėgėlius, svarbiausia buvo, kad jų vaikai jaustųsi saugūs, bet dabar jau labiausiai rūpi žinios ir ugdymo kokybė. V. Gripich’as teigė, kad jo tikslas ministerijos kabinete „į popierius“ suguldyti protingas mintis, todėl tokie susitikimai mokyklose duoda naudą, juolab kad gimsta naujos idėjos. Be to, tai gera proga užmegzti ir ryšį su vietos valdžia.

S. Daukanto progimnazijoje besimokančios mergaitės mama Olga sakė, kad į Kretingą jos yra atvykusios iš Mariupolio. Namai sugriauti, kur grįžti, nebėra, o ir nesiruošia, kol nesibaigs karas. Mergaitė – ketvirtokė, mamai neramu dėl kitų metų, nes penktoje klasėje dukrą mokys nebe viena, o daugiau mokytojų, prisidės daugiau dalykų, tokių, kaip biologija, algebra, geometrija, bus sunkiau suprasti ir įsisavinti žinias dėl kalbos barjero. Iš direktorės žinanti, kad progimnazijoje bus formuojama ir atskira ukrainiečių vaikų klasė, bet mergaitė vis tiek geriau norėtų mokytis lietuviškoje. Todėl jai svarbu per vasarą pasimokyti lietuvių kalbos, kad ir po pamokų galėtų bendrauti su lietuviais vaikais, turėti bendrų veiklų.

Progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė nuramino, kad ukrainiečiai vaikai lietuvių kalbos galės mokytis vasarą veiksiančioje bibliotekoje – tai yra projekto „Atverk duris vasarai“ dalis. Kurie norės, nuo rugsėjo 1-osios galės lankyti lietuvių klasę.

Mokymosi planus reikės apgalvoti

V. Gripich’as akcentavo, kad Lietuvoje pagal lietuviškas programas mokomasi lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, o ukrainiečių kalba mokytis galimybės nebus, nes tektų keisti įstatymus. „Lietuviška linija ugdyme bet kokiu atveju – pati svarbiausia, tačiau kai kuriuose vadovėliuose gali atsirasti „trupinių“ iš Ukrainos istorijos ar panašiai“, – kalbėjo ministerijos konsultantas.

Kita mama, vardu Kristina, su dviem vaikais, kol nesibaigs karas, taip pat Ukrainoje nemato perspektyvų. Pirmokei mergaitei paprasčiau integruotis, o berniukui, būsimam penktokui, bus sunkiau perprasti lietuviškai dėstomą biologiją ar geografiją. „Bijau, kad kai kurių dalykų informacijos jis nemokės priimti, neįsisavins“, – atviravo Kristina. Kita mama dalijosi patirtimi – jos vaikas dalį pamokų kol kas besimokąs nuotoliniu būdu, dėsto Ukrainos mokytojai. Tačiau niekas neabejojo, kad tai per didelis krūvis vaikams, grįžus iš lietuviškos mokyklos ir atlikus namų darbus, dar dalyvauti ir nuotolinėse pamokose Ukrainoje.

V. Gripich’as pritarė, anot jo, nors mokytojai ir labai stengiasi, Lietuvoje besimokantys ukrainiečiai vaikai gali „iškristi iš bendro mokinių srauto“, o gyvenime egzistuoja didelė konkurencija dėl studijų, gerų darbo vietų, atlyginimų. Todėl mokymosi planai turi būti apgalvoti.

Direktorė S. Jonaitienė sakė, kad 13-a besimokančių ukrainiečių vaikų baigs pradines klases, prisijaukina mokyklą, bet galbūt nuo kitų mokslo metų kai kurie, tarp jų Kristinos sūnus, toliau mokysis kitose miesto ugdymo įstaigose, arčiau gyvenamosios vietos. Direktorė paaiškino, kad, pagal Švietimo įstatymą, norint vaikus leisti į V klasę, iš naujo reikės rašyti prašymus. Mamas tai kvietė padaryti iškart susitikimui pasibaigus.

Viačiaslav’as Gripich’as ir į mamoms rūpimus klausimus taip pat atsakiusi Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė.

Meras paragino išsirinkti atstovą

„Suprantam, kad lietuviškose mokyklose ukrainiečių vaikams mokytis sunku. Štai ir mes dabar kalbam ta kalba, kuri nė vienam nepatinka, bet, jei įsteigtume ukrainietiškas klases, kuriose būtų ir dėstoma ukrainietiškai, susidurtume ir su mokytojų problema“, – sakė A. Kalnius. Ukrainiečių klasė yra įsteigta Marijos Tiškevičiūtės mokykloje Kretingoje, bet užsiėmimai ten vis tiek vyksta lietuviškai.

Nuo 8 iki 17 val. dirbanti mama prabilo apie tai, jog jai nepatogu vieną vaiką leisti į vieną, kitą – į kitą mokyklą, nėra kaip palydėti. Buvo paaiškinta, kad vaikus patogiai surenka ir į ugdymo įstaigas nuveža „geltonieji“ autobusiukai. „Tik į meno ir sporto mokyklas nevežam“, – patikslino meras. S. Jonaitienė nepraleido progos priminti, kad progimnazijai reikia papildomo autobusiuko – esą Rūdaičiuose panaikinus jungtinę klasę, padaugėjo važiuojančių vaikų.

Mokinių mamos teiravosi ir apie būrelius, kuriuos jų vaikai galėtų lankyti po pamokų. Buvo paaiškinta, kad S. Daukanto progimnazijoje veikia būrelių ir užimtumo mugė, galima rinktis. Daug vaikų renkasi įvairias sporto šakas, bet populiariausias yra dailės būrelis. „Pusė mūsų mokyklos mokinių piešia“, – juokėsi direktorė.

Kilo klausimų ir dėl vietų miesto vaikų lopšeliuose darželiuose – jų trūksta.

Susitikimui baigiantis, A. Kalnius priminė, kad ketvirtadieniais Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje nuo16 iki 17val. veikia Ukrainos karo pabėgėliams skirtas informacinis centras, kur galima atvykti ir pasikonsultuoti sveikatos, švietimo, įdarbinimo, vaikų teisių bei kitais klausimais. Mero nuomone, informaciją rajone gyvenantiems ukrainiečiams būtų paprasčiau perteikti per jų atstovą, jeigu tokį jie išsirinktų.

---

Iš viso Kretingos rajono mokyklose ugdomi 69 ukrainiečių vaikai. Simono Daukanto progimnazijoje daugiausiai – 23, iš jų 13 pradinio, 7 pagrindinio ugdymo klasėse, 3 – darželio grupėje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas