Kodėl „slepiame“ savo unikalų istorinį paveldą?

Įspūdingi Kretingos senųjų II kapinių vartai yra aukščiausi Lietuvoje, o kapinių tvora pati puošniausia.

Nutolę tik 12 km nuo Palangos, kurią per metus aplanko šimtai tūkstančių poilsiautojų, šalia savęs turime didžiulę potencialių turistų rinką, tik ar visada sugebame tinkamai ja pasinaudoti?

Atnaujinus Vilniau gatvę, jau nebe gėda turistus ir svečius pravesti Tiškevičių keliu iš Kretingos dvaro į bažnyčią ir miesto centrą, kuriuo kiekvieną sekmadienį ir per šventes, karieta ar automobiliu vykdavo Tiškevičių šeimos nariai, bažnyčioje turėję ir savo asmeninius suolus-klaupkas. Tinkamai pristatytas ir pažymėtas grafų Tiškevičių kelias turėtų tapti tuo Kretingos turizmo perlu, kuriuo norėtų pereiti tūkstančiai pajūryje apsilankiusių poilsiautojų, nes čia jų laukia tikrai unikalūs, niekur Lietuvoje nematyti turizmo objektai. Kretingos dvaras su didžiausiu Lietuvoje Žiemos sodu, puošniausia Lietuvoje dviejų architektūrinių stilių kapinių tvora su aukščiausiais šalyje kapinių vartais ir grafų Tiškevičių amžinojo poilsio vieta – šeimos koplyčia, vienuolio pranciškono pamokslininko ir botaniko Jurgio Pabrėžos kapo koplyčia, vieno iškiliausių Lietuvoje tarpukario visuomenės veikėjų generolo Vlado Nagevičiaus kapu, seniausia Žemaitijoje išlikusia bažnyčia su seniausiais Lietuvoje vargonais, aukščiausiu ir vienu puošniausiu Lietuvoje mediniu altoriumi su 22 šventųjų medinėmis skulptūromis, iš kurių 15 išliko nuo bažnyčios pastatymo laikų, seniausiomis ir puošniausiomis Lietuvoje medinėmis bažnyčios ir zakristijos durimis, menančiomis dar karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus laikus bei šio karvedžio šeimos mauzoliejumi. Štai unikalūs istorinio ir kultūrinio paveldo objektai, apie ką daugybė žmonių Lietuvoje net nenutuokia. Bendraudamas su žmonėmis iš įvairių Lietuvos vietų dažnai paklausiu, ką jie žino apie Kretingą, jos istorinį ir kultūrinį paveldą, bet tik retas jų ką nors daugiau negu Žiemos sodą apie mus teišgali paminėti, o pasitaiko ir tokių, kurie Kretingą tik pravažiavę, nors bene kasmet apsilanko Palangos pajūryje.

Žmones nuo seno traukia unikalūs ir išskirtiniai turizmo objektai, kurių niekur kitur nėra Lietuvoje, tad juos išskirti iš kitų reikėtų pirmiausia ne tik internetiniame turizmo informacijos centro (TIC) puslapyje, bet ir turizmo lankstinukuose apie Kretingos kraštą, kai šiandien jie paskęsta tarp eilinių objektų, kuriais šiuolaikinį, po visą pasaulį galintį keliauti žmogų, sunku sudominti. Pavienės Kretingoje organizuojamos ekskursijos praskaidrina kasdienybę ir suteikia galimybę norintiems susipažinti su mūsų istoriniu paveldu, bet tai tik nedidelė galimybė, kai daugelis žmonių keliauja savo automobiliais pavieniui ir pažinti kraštą nori savarankiškai. Kretingos muziejaus lankytojai, ten neradę reikiamos informacijos apie miesto centre esantį unikalų istorinį paveldą, dažnai pasitenkina tik jo aplankymu ir į miesto centrą nė neužsuka. O ir užsukęs ilgiau neužsibūna, nes jokio traukos objekto ten neturime. Automobilių ir autobusų stovėjimo vietos, fontanas, lauko kavinės, mažoji architektūra galėtų būti tuo, kas skatintų ilgiau pasilikti ir praleisti nors kelias valandas, jau nekalbant apie dviračių taką į Palangą, kurio kretingiškiams reikia kaip šviežio oro.

Šis Tiškevičių koplyčios ir kapinių vartų architektūrinis simbolis galėtų tapti Kretingos krašto istorinį ir kultūrinį paveldą reprezentuojančiu ženklu.

Mieste įrengtos rodyklės, palengvinančios turizmo objektų pasiekiamumą, pagyvino atnaujintą Vilniaus gatvę, tik sunkiai suvokiama, kodėl tarp jų nėra turistams reikalingų nuorodų į TIC ir viešuosius tualetus (WC), nuo ko dažniausiai atvykę turistai savo viešnagę mieste ir pradeda. Kretingai reikėtų ir lengvai atpažįstamo ženklo su miesto architektūrinio paveldo akcentu, kurį pastebėjęs jo nesupainiotum su jokiu kitu. Senokai galvodamas apie tai, kodėl Kretingoje neturime ją ir jos istorinį paveldą reprezentuojančio ženklo, nusprendžiau, kad geresnio simbolio negu neogotikinė Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus ir prie jos priderinta tokio pat architektūrinio stiliaus kapinių tvoros dalis, mes neturime. Šią mintį realizavusios Rūtos Beniušytės dėka šiandien kretingiškiams siūlome idėją, galinčia virsti realiu mūsų krašto istorinį ir kultūrinį paveldą reprezentuojančiu ženklu, nes dabar naudojamas ženklas „akis“ jokių sąsajų su Kretinga ir jos istorija neturi. Tuo pačiu būtų pagerbta ir Kretingoje gyvenusi grafų Tiškevičių, daug davusi pajūriui ir visai Lietuvai, šeima.

Kretinga, iki 1941 m. birželio 25 d. gaisro turėjusi unikalų senamiestį, apie tai turėtų neužmiršti, miesto centre eksponuojant jo buvusių namų fasadų maketus ir senas fotonuotraukas. Miesto centrą pagyvintų ir istorinių užrašų atkūrimas ant 1931 m. pastatyto triaukščio Kretingos vartotojų bendrovės pastato fasado, kas primintų apie čia iki karo vykusį ekonominį gyvenimą. Norisi tikėti, kad ateityje potencialūs turistai bus skatinami atvykti ne į Kretingos rajoną su jo eiliniais turizmo objektais, o į Kretingos kraštą su jo išskirtiniu, niekur Lietuvoje nematytu istoriniu ir kultūriniu paveldu, kurį lengvai galėtų rasti kiekvienas čia apsilankęs žmogus.

Romualdas BENIUŠIS

• Rašyti komentarą (9)