|
|
|
Šešiolikmečio sprendimas dėl savo ateities – sunkus
Artėjant vasarai ir baigiant dešimtą klasę mokiniams tenka pasirinkti, kokiu keliu toliau eiti: tęsti mokslus, rinktis profesiją ar baigti mokyklą. Negana to, jiems dar reikia nuspręsti, ką studijuos baigę dvylika klasių, nes turi pasirinkti, kokias pamokas vienuoliktoje klasėje lankys. Tokio pasirinkimo akivaizdoje daugelis jaunuolių jaučiasi pasimetę ir neužtikrinti. Dažnai šalia nėra žmogaus, su kuriuo būtų galima pasikonsultuoti. Įžvalgomis ir nuomone apie pasirinkimus dešimtoje klasėje pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, praktiškų patarimų davė Vydmantų gimnazijos pavaduotoja Bronė Kietelytė. Įtaigūs ir perspektyvūs laikai Vienas dalykų, sujaukiančių žvilgsnį ateitin, yra kaip niekada plačios galimybės. „Esame neapibrėžtumo situacijoje, – teigė psichologė V. Gridiajeva. – Tokia pasirinkimo laisvė turi didelį atsakomybės svorį: ar teisingai elgiuosi? Ko man klausyti: savo vidinio balso ar 10 nuomonių aplink? Savo nuomonėmis dalinasi visi, kas netingi: tėvai, draugai, merginos, vaikinai, mokytojai, nuomonių formuotojai. Dažnai tenka susidurti su pasimetusiais jaunais žmonėmis, kuriems mokytojai sako, kad jis gyvenime turi daryti kažką susijusio su matematika, biologija ar kalbomis. O jis galvoja sieti gyvenimą su visai kita kryptimi.“ Priimant pirmą tokį svarbų sprendimą, anot specialistės, kritika skaudina. Ne vien šeima, bet šiuo metu – ir socialiniai tinklai, verčia manyti, kad tik puiki karjera atneša laimę. Pasak V. Gridiajevos, kai pradedama kalbėti apie tai, kas yra laimė – paaiškėja, kad tai – noras įrodyti visiems, jog vis dėlto iš tavęs gali kas nors būti. Tokia aplinkos įtampa sukuria visą jausmų ir situacijų amplitudę.
Viena tokių situacijų yra nenoras studijuoti. Priežasčių tam atsiranda įvairiausių, tačiau svarbu atskirti, iš kurios pasąmonės pusės jos kyla. Tai baimė dėl pokyčių ar paprasčiausiai tingėjimas? Šią tendenciją psichologė yra linkusi vadinti „sustingimu“. Atsakomybė šiais itin komfortiškais laikais tampa atgrasi. Tai veikiau yra šeimos aplinkos ir auklėjimo problema. Psichologė sakė, kad pasaulyje įsivyravusi tendencija vaikus auginti taip, lyg jie būtų visatos centras, vietoje to, kad augintų su meile ir ugdant įgūdžius. Tėvams reikia ne kurstyti problemas, o kartu spręsti jas su savo atžalomis. Radus bendrą kalbą, jaunuoliai vis plačiau pravers duris į savo vidinį gyvenimą ir dalysis juo su tėvais, taip padėdami tėvams geriau juos suprasti, užjausti, duoti taiklesnius patarimus. Kritiką galima keisti į smalsumą. Kova su lūkesčiais „Kai susiduriame su spaudimu, lūkesčiais, ir tai tampa našta – mums svarbu išsigryninti, kokie tie jausmai. Kiekvienas atvejis individualus,“ – kalbėjo psichologė. Dažnai tėvų ir aplinkinių lūkesčiai, keliami jaunuoliui, yra neadekvatūs, pavyzdžiui, jam nesiseka matematika, tačiau tikimasi, kad jis taps informatiku ir panašiai, nors iš prigimties yra menininkas. „Dėl to jaunas žmogus pradeda pykti ir atsiranda jausmas, kad jo nesupranta ir negirdi“, – pavyzdį davė V. Gridiajeva.
Lūkesčiai gali būti, tačiau jie turi tapti ne prievarta, o veikiau postūmis ar netgi motyvacija. Jie neturi būti faktorius, nulemiantis jaunuolio pasirinkimą. Reikia perprasti, kad galiausiai dalykų pasirinkimas nėra koks nors baubas. Tiek psichologė, tiek B. Kietelytė priminė, kad pamokų pasirinkimas – tai vienas brandos pasirinkimų ir jis nėra negrįžtamas. „Kažkodėl mums atrodo, kad X ar XII klasės sprendimai yra kažkaip įkalti į akmenį ir nebebus galimybės ateityje persigalvoti. Pažįstu daug žmonių, kurie pakeitė savo profesinius kelius ir gerokai vėliau“, – atkreipė dėmesį psichologė. B. Kietelytė papildė, jog dabartinė sistema yra gera tuo, kad, baigęs bendrojo lavinimo mokyklą, mokinys turi galimybę kitais metais pasirinkti papildomus dalykus, mokytis savarankiškai, laikyti egzaminus. Reikia imtis veiksmų B. Kietelytė siūlė į dalykų pasirinkimą žiūrėti praktiškai ir išrankiai: „Mokinys turėtų žinoti, kokius egzaminus laikys, kokių dalykų žinių jam labiausiai reikės toliau tęsiant studijas universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje. Vienuoliktoje klasėje geriau rinktis daugiau dalykų, kadangi atsisakyti lengviau, negu, pradėjus mokytis dvyliktoje klasėje, pasirinkti naują.“ Tačiau pasirinkti nėra lengva. Dažnai jaunuoliai pradeda dvejoti, ką rinktis. Gimnazijos pavaduotojos nuomone, nėra nereikalingų dalykų: „Kiekviena mokymosi patirtis yra gerai, jeigu per daug nevargina, mokymasis nekelia didelių įtampų. Svarbu būti ryžtingiems, ieškoti, klausti. Nepasikliauti vieno specialisto patarimais, išbandyti įvairius kelius. O labiausiai reikia gilintis į savo polinkius, pojūčius, klausti savęs, ko noriu, kas patinka. Patirtis, savęs pažinimas, kelionės, išvykos, susitikimai ir bendravimas su įvairiais žmonėmis, smalsumas yra priemonės, padedančios pažinti save.“ Psichologė V. Gridiajeva taip pat patarė įsivaizduoti save 20, 25 ir 30 metų: „Ką tuo metu veiksite, kaip atrodysite, kaip jausitės, kas bus aplink jus, su kuo bendrausite, su kuo tikrai nebendrausite, ko jūsų gyvenime tada jau nebus, kuo didžiuositės, ko pasiilgsite? Ir gautus atsakymus palyginkite su šiandieniu gyvenimu. Tai padarydami dažnai turime aiškią kryptį, ko link judėti.“
Kamilė PULOKAITĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
