Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Sklypą Gargždelės kapinėms plėsti vadina piktžaizde

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-04-29
Gargždelės kapinių plėtrai numatytas greta esantis 1,5 ha sklypas. Tačiau gyventojus glumina, kad vis dar nepanaikinamas statybinių atliekų sąvartynas, pradėjęs augti prie kapinių prieš dešimtmečius.

Salantų miesto prieigose, už 2 km nuo bažnyčios esančios Gargždelės kapinės žmonėms, ypač – senyvo amžiaus, sunkiai pasiekiamos. Dar pernai Salantų ir Imbarės seniūnijos gyventojai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kad šiltuoju metų laiku ar bent prieš šventes autobusas Kretinga–Salantai prasuktų pro kapines, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Salantiškiams akis bado ir nuo seno greta kapinių atsiradęs didžiulis statybinių atliekų sąvartynas.

Maršrutą suderins ligi birželio

Problemą dėl maršruto į kapines salantiškiai priminė ir Kretingos rajono merui Antanui Kalniui, šią savaitę Salantuose pristačiusiam savo veiklos ataskaitą, o vakarykščiame Kretingos rajono tarybos posėdyje ją iškėlė Salantų kraštui atstovaujanti rajono politikė Vitalija Valančiutė.

Rajono tarybos narė patikino, kad Salantų ir Imbarės gyventojams buvę pažadėta, kad maršrutas iki Gargždelės kapinių atsiras ligi Motinos dienos, tačiau akivaizdu, kad problema vis dar nesprendžiama. „Jaunimas išsivažinėjęs, kapines lanko daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie nevairuoja automobilių. Pėsčiomis neštis gėles ar įrankius jiems yra tolokai. Žmonės prašė autobuso bent jau tuo laiku, kai tvarkomos kapinės. Manau, kad važiuotų į jas žmonės ir iš Kretingos, o gal ir iš Palangos“, – kalbėjo V. Valančiutė.

Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė sakė, kad maršruto dar nespėję aptarti su įmonės „Autobusų parkas“ vadovu Arvydu Dyburiu. „Vadovas dėlioja maršrutą, atsižvelgdamas į realias galimybes. Salantiškiai pageidauja, kad autobusas ligi kapinių kursuotų penktadieniais, nes tą dieną jų mieste vyksta turgus, ir žmonės galėtų išsyk, nusipirkę gėlių, važiuoti sutvarkyti kapus, o po 2 val. kitu autobusu sugrįžti“, – kalbėjo S. Jazbutienė.

Tačiau ji sakė mananti, kad iki Tėvo dienos birželio pradžioje problemą dėl maršruto pratęsimo pavyks išspręsti. Gargždelės kapinių prižiūrėtojas Bronius Katkus priminė, kad iš senų laikų prie kapinių dar likusi ir stotelė, o ir vietos apsisukti autobusui automobilių stovėjimo aikštelėje pakanka.

Karstus užvers atliekomis

Juodupėnuose gimęs augęs, o dabar Plungėje gyvenantis Antanas Alonderis laiške redakcijai rašė: „Dažnai tenka lankyti mirusiųjų kapus Gargždelės kapinėse. Iškabintame pranešime rašoma apie šių kapinių plėtrą rytų pusėn.  Tačiau daugel metų stebina toje teritorijoje vis augantis statybinių atliekų sąvartynas, kurio egzistavimo nepastebi ne tik vietos valdininkija, bet ir Salantuose įsikūrusi  regioninio parko direkcija. Atliekos retkarčiais užpilamos gruntu, užlyginamas paviršius kapinių teritorijai formuoti. Nejaugi ramia sąžine amžinam poilsiui čia galima bus guldyti savo artimą ir karstą atliekomis užversti. Vietinė valdžia puikiausiai  supranta, kad ruošia kiaulystę. Čia pasirinkus laidojimo vietą, bus vargo ne tik kasant duobę, bet ir gėda, moralinė graužatis prieš  mirusiojo artimuosius“, – įsitikinęs skaitytojas.

Paklaustas apie statybinio laužo krūvą – kada ji atsirado ir kas ją suveža, B. Katkus atsakė, kad pastaruoju metu ji nebedidėja – statybinis laužas suvežtas anksčiau, kai, jo žodžiais, žemė prie kapinių niekam nepriklausė.

Skyrė 1,5 ha valstybinės žemės

„Niekas šios teritorijos nekontroliavo – vežė atliekas ir privatininkai, ir įmonės. Sąvartyno Salantuose nebuvo, tad geriau, kad vežė į vieną vietą, negu būtų pylę į griovius... Tačiau dabar, kai numatyta kapinių plėtra, žmonės įspėjami, kad nekratytų. Sakiau – pamatysiu, gaus baudą už aplinkos teršimą. Seniūnas sakė, kad tą „grūzą“ galės panaudoti kapinių infrastruktūrai, matyt, tai yra aptarta su specialistais“, – svarstė kapinių prižiūrėtojas.

Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas sakė, kad trijų šimtmečių senumo Gargždelės kapinės jau kone užlaidotos, todėl numatyta jų plėtra, tam panaudojant greta esančios valstybinės žemės 1,5 ha plotą. Dabartinės kapinės užima 3,1 ha, nepriklausomybės pradžioje jau buvo praplėstos. Šalia kapinių dar yra laisvas maždaug 1,5 ha valstybinės žemės sklypas, kurį ir ketinama panaudoti kapinėms.

Užpernai, skirstant Kretingos rajono biudžetą, buvo atsižvelgta į Salantų seniūnijos prašymą skirti lėšų Gargždelės kaimo kapinėms praplėsti – buvo skirta 30 tūkst. Eur techninio projekto rengimo darbams.

Kitąmet tikisi pradėti darbus

„Techninio projekto rengimas užsitęsė, nes teko atlikti daug papildomų darbų – sklypas nebuvo numatytas Kretingos rajono bendrajame plane. Savivaldybei teko pakeisti valstybinės žemės paskirtį, perimant ją Savivaldybės žinion visuomenės poreikiams, taip pat – atlikti geologinius grunto ir kitus gamtosauginius tyrimus“, – teigė seniūnas.

Jo žodžiais, kai bus baigtas rengti projektas, bus pradėta tvarkyti ir teritorija: išvežamas senasis gruntas ir nereikalingos atliekos, bus įvestas drenažas, vandentiekis ir elektra. Dalis atliekų gali būti panaudotos automobilių aikštelės ir takų pagrindui sutvirtinti. „Šiemet tikimės, kad techninis kapinių plėtros projektas bus parengtas, o kitąmet skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti“, – kalbėjo K. Galdikas.

Nors vietų senajame kapinių plote dar likę laidoti preliminariai 2-jus metus, be to, dar laidojama į senąsias šeimų kapavietes, tačiau, seniūno žodžiais, kapinių plėtra būtina rūpintis jau dabar.

Vadino kraujuojančia piktžaizde

V. Valančiutė neabejojo, kad seniūnas K. Galdikas esąs to krašto šeimininkas, jis atsakingas už Salantų parapinių kapinių plėtrą, tad žino – jeigu reikia, gruntą ir panaudos. „Tačiau, jei anksčiau žmonės atliekas vežė nežinodami apie plečiamas kapines, tai dabar žino ir turėtų jų nebevežti“, – įsitikinusi ji.

Krašto senbuvė Daiva Stonkuvienė, asociacijos „Imbariečių draugija“ vadovė, mano kitaip: „Tas statybinis laužas nėra taip jau ir senas, gal prieš kokį 10-metį ne tik privatininkai, bet ir kelius tvarkančios įmonės vežė akmenis, asfalto nuolaužas. Seniūnas nenori pripažinti, kad suvežtas laužas, bet, jei reikės laidojant kasti duobes, po apačia pasimatys baisios atliekos. Kažkada jas vertė į specialiai iškastas duobes. Šiandien paviršiuje tesimato tik nedidelė dalis, o didžioji, patikėkit, yra po žeme. Neįsivaizduoju: kai plės kapines, kaip visa tai išvalys.“

Ji sakė mananti, kad plėsti Gargždelės kapines yra gera užmačia, tačiau už jų plėtrą atsakingi asmenys privalėjo pasidomėti, kokia ten reali padėtis, kas slypi sklype. Jos manymu, vis dėlto ta vieta tebėra pačių žmonių sukurta piktžaizdė, kuri šiandien ėmė kraujuoti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas