|
|
|
Velykoms margučius dažo, išskuta, apneria
Baubliuose gyvenančios Janinos Lingienės namuose sukaupta per pusantro šimto velykinių margučių. Juos moteris kaupti pradėjo maždaug prieš aštuonerius metus. Ne kartą Kretingos muziejuje buvo surengta ir jos margintų kiaušinių paroda.
Pasak J.Lingienės, kiaušinius ji marginti išmoko iš mamos Onutės Taučienės. Tačiau dar pamena, kaip šv.Velykoms juos margindavo ir močiutė. Anot pašnekovės, tada kiaušiniai buvo dažomi ąžuolo žieve, vandeniu, kuriame prieš tai buvo keletą dienų laikoma pamerkta geležis. J.Lingienės margučiai išdažyti įvairiausiais būdais. Dažniausiai savo kolekcijai ji dažo tuščius kiaušinius. Ir tik nedidelė dalis kiaušinių – su visu turiniu. Moteris pastebėjo, jog dažniausiai virti kiaušiniai sutrūkinėja pirmaisiais laikymo metais, tad tokius ji išmeta, kiti kiaušiniai išdžiūsta ir laikosi puikiai. Pasak moters, vienus kiaušinius ji dažo specialiais dažais. Vėliau išskutinėja įvairiausiais raštais. Toks kiaušinių marginimas reikalauja ypatingai daug kruopštaus darbo. - Mano dėdė Stasys taip pat dažydavo kiaušinius. Jis su liniuote išsimatuodavo kiaušinį, ant jo pažymėdavo raštus, ir tik paskui juos išskusdavo,- prisiminusi jau anapilin iškeliavusį giminaitį sakė J.Lingienė. Kiaušinius dažant jiems skirtais dažais, kartais naudojami ir augalai – žibuoklių žiedai, įvairios smulkios žolės. Prieš verdant kiaušinius augalai ant jų uždedami ir aprišami, o jiems išvirus - nuimami. Kartais augalų formos dar patobulinamos skutinėjant. Kitas, paprastesnis, būdas - kiaušinius marginti bičių vašku. Juo ilgiau vaškas kaitinamas, tuo jis darosi tamsesnis. Vaškas tepamas ant išvirtų kiaušinių ir vėliau nėra nugramdomas. Todėl kad ir vienspalvis kiaušinis, nudažytas kelių atspalvių vašku, atrodo labai gražiai. Vaškas ant kiaušinio tepamas ne teptuku, o į medžio šakelę įtvirtinto smeigtuko galvele. Išvirti kiaušiniai dažomi ir guašu. Kad jie greitai nenusitrintų ir nenusiplautų, nudžiūvę dar ir nulakuojami. Kai kurie tokiu būdu nudažyti J.Lingienės kiaušiniai dvelkia lietuviškumu – ant jų nupieštos gelsvos javų varpos ir melsvi linų žiedai plonyčiais stiebeliais. Pašnekovė sakė, jog ji nesanti didelė mėgėja dažyti kiaušinius vien svogūnų lukštais. Taip nudažytus kiaušinius ji dar ir išskutinėja. Dažniausiai margučiams naudoja naminius kiaušinius, tačiau jei nori balto fono - pirktinius. Be tradicinio kiaušinių marginimo, ji ieško ir įvairesnių jų puošimo būdų. Todėl kiaušinių kolekcijoje - ir vąšeliu plonais siuvimo siūlais apnerti kiaušiniai. - Pirmiausia nuneriama pusės kiaušinio forma, o paskui įdėjus kiaušinį, jis baigiamas apnerti, - paslaptimis dalinosi baubliškė. Tarp daugybės margučių puikuojasi ir keli įspūdingo dydžio kiaušiniai. Šeimininkė sakė, jog prieš porą metų tuos kiaušinius gavusi iš kaimynės. Deja, šiandien ji negalinti pasakyti - tai anties ar žąsies kiaušiniai. Jos margučių kolekcijoje - ir kiaušiniai, apvynioti dviejų spalvų, primenančių virvelę, siūlais. Apvynioti ir priklijuoti taip kruopščiai, jog net nesimato siūlų galų. Visų margučių skylutės, pro kuriuos buvo pašalintas žalio kiaušinio turinys, užklijuotos mažyte - žirnio dydžio - medžiagos skiautele. Viename margučio gale padaryta kilpa pakabinti. Mažyčiai, už putpelės kiaušinius mažesni, margučiai puošia ir medžio šakeles. Šie “margučiai“ pagaminti iš druskos, miltų ir guašo. Vėliau, tešlai sudžiūvus, jie, kaip tikri velykiniai margučiai, išpiešiami įvairiausiais raštais. Nuo vienų šv.Velykų iki kitų margučiai „gyvena“ dėžutėse spintoje. Kiaušinių valgyti per Velykas moteris taip kruopščiai nedažo. J.Lingienė margučiais padabino ir šv.Velykų verbas. Jų gamybai ji panaudojo ir dažytas plunksneles. Dvidešimt metų mokytojos stažą turinti ir šiuo metu Baublių pagrindinėje mokykloje dirbanti „Jaunosios šeimininkės“ būrelio mokytoja J.Lingienė sakė, jog vaikams dažnai pristinga kantrybės dažyti velykinius margučius.
|
|
