Įžvelgė nuo seno naudojamo lino grožį

Kai Raguviškiuose gyvenanti Audronė Miliuvienė į dienos šviesą ištraukė savo mezginius ir jais papuošė Kretingos kultūros centro Baublių filialo moterų ansamblio (meno vadovė Daiva Šilinskienė) dalyves, nustebo ne tik jos pačios, bet ir žiūrovai.

Audronės Miliuvienės rūbai ne tik kruopščiai nunerti, bet ir įmantriausių raštų.

Mezgimas – nepagydoma „liga“

A.Miliuvienė mezga virbalais ir neria vąšeliu. Labiausiai nerti mėgsta iš paprastų ar balintų lininių siūlų.

- Man vąšeliu nerti rūbai atrodo gražiau. Manau, jog virbalais megztais rūbais nepasipuoši,- sakė pašnekovė.

Jos nertų ir megztų rūbų kolekcijoje - suknelės, sijonai, palaidinės, įvairūs apsiaustai, pirštinaitės, dėklai telefonams. Pastarieji nešiojami pakabinti ant kaklo, kai kurie jų - papuošti mediniais karoliukais. Moteriai gimė mintis dėklus papuošti ir gintarais.

Neįprastai atrodo ir megztas diržas su kabančia pinigine, kurioje puikiai telpa įvairios smulkmenos. Vasarą apsijuosus tokiu diržu galima eiti ir į paplūdimį.

Modelius A.Miliuvienė kuria pati. Pirmiausia gimsta idėja. Paskui vaizduotė nupiešia, kaip rūbas turi atrodyti gatavas, ir tik tada imasi darbo. Mezgant virbalais, kad rūbas išeitų gražus, svarbu parinkti reikiamo storio virbalus. Moteris prisipažino, jog tam, kad įgyvendintų savo sumanymą, gali megzti dieną ir naktį.

- Norisi kuo greičiau pamatyti, ar vizija išsipildė,- sakė Audronė, šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuojanti socialinę pedagogiką Klaipėdoje.

Tačiau jei rūbas nepavyksta, jį išardo. Nors mezgimas jau yra tapęs tarsi liga, tačiau sako, jog šeima – vyras Alfonsas ir trys jos sūnūs - be pietų nelieka. Pamaitinti juos – šventas reikalas, tačiau megzti jiems nelinkusi: vaikams buvo numezgusi tik krikšto rūbus.

Anot mezgėjos, nerti vąšeliu reikia didesnio kruopštumo, o megzdama virbalais dar ir televizorių žiūri. Ypač mėgsta žiūrėti laidą „Mados vartai“.

Pasak pašnekovės, nors mezgė ir mama, tačiau ji megzti išmoko mokykloje per darbų pamokas, o būdama trečiokė jau mezgė lėlei rūbus.

A.Miliuvienė pasakojo, jog tarybiniais laikais mezgimas buvo ir pragyvenimo šaltinis. Mezginius veždavo į Rusiją, Kazachstaną. Mezgimo mašina megzdavo linines sukneles. Vėliau mezgė pėdkelnes. Ypač didelę paklausą turėjusios ažūrinės -prie jų net eilės sustodavo.

Papuoš ir kvarteto moteris

Pasak Baublių filialo vedėjos Jovitos Kupšienės, iš pradžių buvo baimintasi, ar ansamblio dalyvėms patiks megzti rūbai, ar jos norės jais rengtis. Tačiau moterims rūbai labai patiko - ir ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunimui. - Nustebau, kad ir mūsų vedančioji moksleivė Kristina Striaukaitė džiaugėsi užsivilkusi nertą suknelę. Ir sakė mielai ją dar užsivilksianti,- pasakojo J.Kupšienė.

Ji pasidžiaugė ir Baubliuose gyvenančia Loreta Stravinskiene, kuri prisiderino prie moterų ansamblio atlikėjų pasipuošdama pačios nerta lininių siūlų suknele. O jos nunerta lininių siūlų skara su liureksu mielai pasipuošė pati J.Kupšienė.

L.Stravinskienė ruošiasi baltomis nertomis apykaklėmis papuošti sausio mėnesį susikūrusį ir jau spėjusį sulaukti populiarumo moterų kvartetą.

Pasak J.Kupšienės, rūbas turi derintis su daina, todėl ji įsitikinusi, jog baltos apykaklaitės tikrai tiks prie jų atliekamų dainų.

L.Stravinskienės megztinių nuotraukos buvo išspausdintos rankdarbių žurnale.

- Aš labiau mėgstu nerti vąšeliu,- sakė pašnekovė, kurios rankdarbiai eksponuojami Baublių filiale ir kuri sakė mezganti nuo vaikystės.

Nors kaime gyvenančioms moterims darbų bei rūpesčių nestinga, tačiau jos randa laiko ir dainai, ir rankdarbiams. Jos sugeba įžvelgti nuo seno lietuvių naudojamo lino grožį ir apgailestauja, kad iš jo nunerti ar numegzti rūbai nėra tokie populiarūs, kaip norėtųsi.

• Rašyti komentarą (5)