Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
„Karas sutelkė visą pasaulį. Visi kartu laikome žmogiškumo egzaminą. Mes, menininkai, galime padėti susivokti, kalbėdami meno kalba!“ – tvirtino savo darbuotojais ukrainiečiais bei jų šeimomis besirūpinanti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukrėtė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) bendruomenę, kurios ketvirtadalį kūrybinio personalo sudaro užsieniečiai. Muzikiniame teatre dirba 15 Ukrainos piliečių: 14 – baleto trupėje ir 1 – chore. Sutapo, kad šeši baleto artistai – 3 vaikinai ir 3 merginos – buvo išvykę į Ukrainą laikyti studijų baigiamųjų egzaminų. Tačiau diplominių darbų jiems apsiginti nebeteko, nes paskirtąją dieną, vasario 24-ąją, prasidėjo karas. Vaikinai dėl paskelbtos mobilizacijos nebegali išvykti iš šalies, dvi merginos jau grįžo į Lietuvą, trečioji – dar pakeliui.  

Stengiasi padėti viskuo 

„Teatro vadovybė ėmėsi misijos padėti grįžti į Lietuvą Ukrainoje likusioms darbuotojoms. Nuolat palaikėme ryšį telefonu, patarėme ir kartu ieškojome išeičių, kaip greičiau ir sėkmingiau evakuotis. Visiems tai buvo pirmas kartas. Labai jaudinomės ir išgyvenome. Siūlėme vežtis į Lietuvą artimuosius, rūpinomės, kur juos apgyvendinti. Jaudinamės dėl visų Ukrainos žmonių, ypač dėl kolegų menininkų. Mūsų šokėjai buvo išvykę į Kijevą, siekdami baigti studijas aukštosiose mokyklose, tačiau... Susisiekiau su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovybe, klausdama, ar mūsų darbuotojai ukrainiečiai galėtų baigiamuosius egzaminus laikyti Lietuvoje, ir sulaukiau teigiamo atsakymo. Dar viena mūsų baleto artistė, atvykusi šiomis dienomis iš Ukrainos, nespėjo išlaikyti dvyliktos klasės baigiamųjų egzaminų mokykloje, panašioje į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje. Tikimės, kad ji tai galės padaryti Lietuvoje“, – kalbėjo KVMT vadovė Laima Vilimienė.

KVMT yra sudaręs laisvų darbo vietų, kurias galėtų pasiūlyti atvykstantiems Ukrainos kultūros ir meno darbuotojams, sąrašą. „Jau sulaukėme norinčių atvykti, tad padedame tvarkyti dokumentus. Rūpinamės kuo sėkmingiau juos integruoti. Savo pagalbą siūlome ir ukrainiečiams, studijuojantiems Klaipėdoje, norime jiems pasiūlyti atsikvėpti mūsų spektakliuose. Svarbiausia mūsų misija – rūpintis, kad spektakliai ir toliau vyktų, nors įdėti pastangų teks. Ukrainiečiai sudarė 70 proc. mūsų baleto trupės, o Ukrainoje liko trys vedantieji baleto trupės solistai. Turėsime skubiai ieškoti, kuo juos pakeisti, integruoti naujus šokėjus, taip pat ir bėgančius nuo karo Ukrainoje“, – pasakojo L. Vilimienė. 

KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas mano, kad šių dienų herojai liko Ukrainoje, o jis šiuo metu sprendžia labai žemiškus klausimus: kaip užpildyti baleto trupę, kuo pakeisti iš Ukrainos negrįžusius baleto artistus.

Vietoje diplomo - karas 

Vyriausiasis KVMT choreografas Aurelijus Liškauskas ryšį su Ukrainoje egzaminus laikiusiais baleto artistais palaikė nuolat.

„Aš juos raginau greičiau grįžti, bet jie taip norėjo baigti mokslus. Prasidėjus karo veiksmams, vaikinai surado du automobilius, kuriais mylimas merginas vežė iki Lenkijos sienos. Buvo svarbi kiekviena valanda ar net minutė. Į pirmą automobilių kamštį jie pakliuvo dar Kijeve, o įprastą 7 valandų atstumą iki sienos jiems pavyko įveikti tik per kelias paras. Viena baleto artistų porų neturėjo progos net atsisveikinti: automobiliui priartėjus prie sienos, prasidėjo apšaudymas – mergina nubėgo sienos link, o vaikinas atgal į Ukrainos teritoriją. Aš iš Lietuvos atvykau prie Lenkijos sienos jų paimti kitą dieną. Kartu su viena šokėja vykome prie kito pasienio punkto, nakvojome automobilyje, laukėme atvykstant kitos šokėjos. Pastaroji kone 30 kilometrų iki sienos ėjo pėsčiomis, nes dėl didelio žmonių srauto automobiliai negalėjo pravažiuoti. Žaviuosi lenkų savanorių sutelktumu ir noru padėti pabėgėliams – viskas puikiai sustyguota, jokio chaoso. Žmonės pamaitinami, prireikus aprengiami, pilna žmonių, galinčių pavėžėti į įvairiausias šalis“, – patirtais įspūdžiais dalijosi A. Liškauskas.

Dilema: likti ar išvykti? 

Pasak A. Liškausko, šių dienų herojai liko Ukrainoje, o jis šiuo metu sprendžia labai praktiškus reikalus: kaip užpildyti baleto trupę, kuo pakeisti iš Ukrainos negrįžusius baleto artistus.

„Keturių vaikinų iš dešimties baleto trupės artistų trūksta, nes vienas iš Klaipėdoje likusių ukrainiečių nešoka dėl traumos. Spektaklių sudėtis tenka keisti iš esmės. Tie vaikinai Klaipėdoje gyveno kone trejus metus, dirbo, turėjo išnuomotus būstus. Jauni žmonės turėjo daug gražių planų. Vaikinai liko Ukrainoje ir labai išgyvena, o merginos Lietuvoje skaito straipsnius apie pabėgėlių psichologiją, bando save sustiprinti. Kai tu nežinai, kas geriau – likti Ukrainoje ar bėgti į saugesnę šalį. Net paskutinė iš mūsų šokėjų Ukrainą palikusi mergina abejojo, likti jai ar bėgti. O vaikinai ją stumte stūmė iš šalies... Sėdi slėptuvėje ir lauki... Niekas nevyksta. Aš irgi ją raginau išvykti, nes, likdamas karo zonoje, niekam nepadedi ir nuo to niekam nebus geriau. Lygiai taip pat išgyvena ir Klaipėdoje likę baleto artistai – kodėl jie negina savo šalies. Vienas man skambino ir guodėsi, kad nebegali miegoti, valgyti, nes nori išvykti... Juos drasko gilios vidinės dramos. Jie reaguoja į žiniasklaidoje skambančius pranešimus apie tai, kaip sportininkai, menininkai grįžta į savo tėvynę jos ginti, bet jau pranešama ir apie jaunųjų talentų žūtis. Vieno baleto artistų tėvai liko Charkive, nes nesutiko trauktis, o dabar jau to padaryti neįmanoma. Jiems liko dvi galimybės: sėdėti ir laukti tikintis, kad bomba nenukris ant galvos, arba bandyti išvažiuoti, kai tikimybė žūti dar didesnė. Sūnus kasdien bendrauja su tėvais ir baleto trupei pasakoja, kas šiuo metu vyksta mieste. Situacija sudėtinga, sunku sugalvoti, kaip juos motyvuoti kurti,“ – sako A. Liškauskas.

Karas išblaškė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto grupę, kurios dauguma šokėjų – iš Ukrainos.

Suteikta kilni misija 

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kaip ir daugeliui, šiuo metu tenka susidurti su iššūkiais, kurie dar prieš keletą mėnesių būtų atrodę sunkiai įtikėtini.

„Prieš porą metų per pasaulinę pandemiją teko staigiai mokytis skubiai reaguoti: telkti kolektyvą, keistis, prisitaikyti dirbti naujomis sąlygomis. Šiuo metu tenka stengtis ir palaikyti darbuotojų emocinę, psichologinę pusiausvyrą, ypač – išgyvenančių dėl artimųjų, likusių karo zonoje. Natūralu, kad vadovams tenka misija nuraminti darbuotojus, skatinti atlikti savo darbus kaip įmanoma geriau. Mes esame meno institucija, kurioje kūryba vyksta čia ir dabar. Mums patikėta kilni misija. Universalia meno kalba galime pasiekti daugelio širdis ir protus, budinti ir nuraminti, sutelkti, įkvėpti ir skatinti mąstyti. Meno galia didžiulė!“ – sakė L. Vilimienė. 

Žaneta SKERSYTĖ

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas