Kaip teisiškai įtvirtinti susitarimą su kaimynu, planuojant statyti tvorą?

Arnas Stačiokaitis

Konsultuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija

Pasitaiko, kad, atsiradus nesutarimams tarp kaimynų, pirmieji skundai būna susiję su tvoros teisėtumu. Dažniausiai tokie ginčai kyla dėl nesudaryto rašytinio sutikimo statant tvorą ant kaimyninio žemės sklypo ribos. Klasikinė situacija: statant tvorą gaunamas tik žodinis kaimyno patvirtinimas, bet vėliau, pasikeitus santykiams, imama reikalauti pateikti rašytinį sutikimą arba tvorą nugriauti.

Ką daryti, kad tokios situacijos būtų išvengta? Spausdiname Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) kandidato į tikruosius narius Arno Stačiokaičio komentarą: „Kad tvora nekeltų rūpesčių, o tarnautų pagal paskirtį ir žmogui leistų savo valdose jaustis saugiai, reikia pasirūpinti, kad ji atitiktų visus keliamus techninius reikalavimus, būtų teisėta. Teisės aktuose yra įvardinti atvejai, kada reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas. Besiribojančių sklypų savininkų sutikimai reikalingi ir arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos želdinant gyvatvorę.

Žodiniai sutikimai teisinės galios neturi, juos pasirašo abi šalys. Rašytinio sutikimo forma gali būti laisva, tačiau, norint išvengti galimų ginčų ateityje, vertėtų aiškiai identifikuoti: statomos tvoros lokaciją, atstumą iki sklypo ribos; tvoros aukštį; tvoros akytumą; esant galimybei, pridėti būsimos tvoros eskizą.

Labai svarbu išsiaiškinti, ar kaimynas, kurio sutikimas reikalingas, tikrai yra to turto – sodybos, namo – savininkas, mat neretai pasitaiko, kai pagal vidinius susitarimus gyvenama tėvų ar kitiems asmenims priklausančiose sodybose. Tokiais atvejais bus reikalingas ne faktinio valdytojo, o asmens, kurio vardu turtas yra registruotas, sutikimas. Tuomet kaimynui pardavus turtą ar kažkam perleidus, ir toliau galiotų jo, kaip buvusio savininko, duotas sutikimas tverti tvorą, t. y. naujieji kaimynai neturėtų teisės reikalauti ją pakeisti ar nugriauti.

Tačiau vien tik kaimyninio žemės sklypo sutikimo nepakanka, pavyzdžiui, 1–2 m tvorą statant kultūros paveldo teritorijoje, jos zonoje, magistralinio dujotiekio vietovėje, taip pat aukštesnę kaip 2 m tvorą – miesto ribose. Tokiais atvejais būtina išsiimti statybą leidžiantį dokumentą. Ar konkrečiu atveju jis privalomas, reikėtų konsultuotis su Savivaldybės vyriausiuoju architektu.

Praktinė patirtis rodo, kad, esant ir patiems geriausiems santykiams su kaimynais, jeigu planuojate įsirengti tvorą, geriau turėti reikiamus raštiškus sutikimus, nes situacijos gyvenime keičiasi netikėtai.

---

Atvejai, kada reikalingas besiribojančio sklypo raštiškas sutikimas:

I. statant tvorą ant sklypo ribos;

II. arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos jeigu:

a. jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies) – kai tvoros metamas šešėlis į kaimyno sklypą nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);

b. jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies) – kai tvoros metamas šešėlis į kaimyno sklypą nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis;

III. jeigu tvora su cokoliu kliudo paviršiniam vandeniui nuo kaimyno žemės sklypo laisvai nutekėti. Gavus sutikimą, reikia įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą;

IV. kai tvora statoma ant atraminės sienelės (cokolinės dalies), ir atraminės sienelės aukštis didesnis už horizontalų atstumą iki sklypų ribos. Statyti akliną tvorą galima be raštiško kaimyno sutikimo didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Arčiau negu 1 m iki sklypo ribos (bet neperžengiant sklypo ribos) be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo galima statyti tvoras tik atitinkančias akytumo reikalavimus.

• Rašyti komentarą (0)