Lazdos – stiliaus, buities, apeigų atributas (2 komentarai)

Bent kelios iš tų lazdų gali būti krivūlės. Nes vieną atsimenu naudotą pagal paskirtį: 1944 metų pavasari senelė žiūri pro langą ir sako; "krėvulė atneš" .Atneša Endriuška. laikydamas prieš save statmeną,atnešęs paduoda ,sako: "vėina žmuogo so luopėta ė grieblio savaitė Gargždu kasėni tvarkytė", dar kelis žodžius ir išeina. Mūsų visi čiupinėja, apžiūri krivūlę , išsiraičiusią, nupoliruotą, aš mažas irgi,senelė sako: "tujau ožsėguobso koskelė, nešo Patrouliou" Taip sklandžiausiai krivūlė apėjo visą kaimą ir grįžo, pas ką? - pas seniūną Katkų. Visiems paprasta, viskas aišku. Paskui senelė, dar tada ne tokia ir sena, bet toks "Babūnės" titulas, savaitę nešina ta lopeta ir grėbliu, vaikščiojo su, kam priklausė, prie kasinio. ... O paskui,..., paskui Katkų šeimą, nors jų troba buvo sena,žema,mažiukais langais, šiaudiniu stogu, moline plūktine asla, fit ir išvežė į Sibirą už Baikalo. Seniūnas.

Neaiškūs tie karoliukai iš epoksidinės dervos ant lazdos, priklausiusios Petrapilio (Peterburgo) dvasinės akademijos profesoriui S. Žulpai. Ta Akademija, kaip rašoma, buvo bolševikų likviduota po 1917 m. perversmo, o epoksidinių dervų polimerus sukūrė Paul Schlach, patentas išduotas 1939 m. ir P. Castan, patentas 1940m., licenzija priklausė firmai Ciba (Šveicarija) realiai tos epoksidinės dervos su poliaminų kietikliais plačiau pradėtos naudoti tik po karo. Gal ten yra kažkas kitkas?