Pajūrio naujienos
Help
2024 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar balsuojate Seimo rinkimuose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ka žemaitē rokouajas – kalnā trop

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2022-01-04
„Gerbkem tus, katrėj muok tarmėškā ė patīs ruodavuokemuos gimtuojė tarmė. Tumet būsem laimingė ė dėktė“, – sakė kalbininkė Lubienė Jūratė.

Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ – tep vadėnas 300 egzempliuoriu tiražu išlesta muokuomuoji kninga. Tarp anuos sodarytuoju yr ėr mūsa kraštietė Lubienė Jūratė – kalbininkė, humanitariniu muokslu daktarė, duocėntė.

Ana dėrb Klaipiedas universiteta Socialėniu ėr humanitarėniu muokslu fakulteta Filuoluogėjės katedras vyriausiuojė muoksla darbuotuojė. Daugiau kāp do dešimtmetius žemaitiu tarmė ėr etnuokoltūra ana diestė lietoviu filuoluogėjės ėr etnuoluogėjės specialībės stodėntams. Duocėntė paskelbė daugiau kāp 60 muoksla straipsniu, parašė muokuomūju kningu stodėntams, 2015 m. – muonuografėjė aple ivairiū tarmiū grību pavadėnėmus „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“. Muokslėninkė īr vėina ėš dėdėlė būrė autuoriu, katrėi parašė kuolektīvėnė muonuografėjė „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai)“, vo 2020 metas parėngė muokuomoujė kninga aple šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmė.

„Pajūrė naujīnas“ paprašė, ka muokslėninkė papasakuotom, diel kuo anā īr svarbi žemaitiu, īpač kretingėškiu, tarmie, kou ta tarmie ipatinga? Kuokiū „keistū“ žuodiu mes torem? Kāp ėr diel kuo kėla mintis ėšlēstė kninga? Kam kninga skėrta? Kāp bova renkama medžiaga, kas bova tėi infuormacėjės šaltėnē?

„Ožaugau, muokīkla baigiau poikiam Kretinguos rajuona Salontū miestelie. Tėn ėšmuokau žemaitėškā. Mona vīrs tēp pat salontėškis, ė vedo tarp savės rokoujavuos tik prigimtėnė tarmė, nuors jau daug metu gīvenau Klaipieduo“, – sakė J. Lubienė. – Nu pat maža monėi bova iduomi kalba. Lioubo kuožna vasara važioutė i Paneviežė rajuona pas sava aukštaitius senelius ė kuožna sīki lioubo dīvuotėis, ka tēp dėdlē skėras Šeškū ė Salontū šneka. Pasėrinkosi studijoutė lituanistika, dipluomėni rašiau aple salontėškiu šnekta, vo paskiau daugiau kāp dvėdešimt metu diesčiau žemaitiu tarmies ėr etnuokoltūras kursa Klaipiedas universiteta stodėntams.

Lietoviu kalbuos instituts (LKI) jau koris laiks lēd serėjė kningu muokīklā aple vėsas patarmės. Monėi pasiūlė parašītė aple kretingėškius. Anėi, karto so telšėškēs, muokslėškā īr vadėnamis šiaurės žemaitēs, vuo paprastuo kalbuo – dounėninkās. Stuoruojaus aprašītė sava mīlėma gimtuojė tarmė tēp, ka vėsė, kas anou induomausės, vėinuo vėituo galietom paskaitītė aple garsū tarėma ėr gramatika. Ka tas aprašos nebūtom dėdlē muokslėšks ėr sausos, miegėnau kėkvėinā svarbesnē taisīklē sorastė kuoki nuorintās iduomi pavīzdi. Jog tēp darė mūsa dėdėjē kalbėninkā. Šėtā Salīs Antans, aprašīdams, ka žemaitē tar ne o, bet uo, idiejė tuoki linksma sakėni: Krėsk, valuokis ėr viel stuokis (Krisk, voliokis ir vėl stokis). Dar vėins kėts sakėnoks ėš mona kningelės: Ka tori daug darbū, nier laika ni numėrtė (Kai turi daug darbų, nėra laiko nė numirti), Laika ė sava šešoulietė nepriginsi (Laiko ir savo šešėlio nepavysi), Kėik dabā laika? Kėik sokėba, tėik ė laika (Kiek dabar laiko? Kiek sulipo, tiek ir laiko), Pruotali, pruotali, kumet to parēsi nomėj (Proteli, proteli, kuomet tu pareisi namo).

Primėslėjau lėngvesniu ėr sunkesniu klausėmu, oždavėniū, katrėi galietom būtė iduomė ne tiktās vākams, bet ėr augosīms žmuonīms – jok īr vėsuokiu vakaruoniu, soejėmu, par katrus žmuonis nuor ne tik pėlva prikimštė, bet ėr pruota pamėklintė. Gal tuokiu soejėmu organizatuorē ras šiuokiuos tuokiuos pagelbas, jē parveizies bėnt skīrelius „Ar žinai?“

Kninguo „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ Lubienė J. sakė stuoruojusis aprašītė sava mīlėma gimtuojė tarmė tēp, ka vėsė, kas anou induomausės, vėinuo vėituo galietom paskaitītė aple garsū tarėma ėr gramatika.

Mosint daugis pasakīs, ka dounėninku tarmie īr galībės aukštaitė ausē majedniū žuodiu. Tuokiū žuodiu prironkiuojau, parašiau nedėdėli žuodīnieli, katramė beveik nier svetėmu, skuolintu žuodiu.

Vėsuokiu žemaitībiu košietėna koš ė pasakuojėmūs. Anėi sodara ontra dėdėlė kningas dali. Tus pasakuojėmus ožrašiau pati, važėniedama po Šiaurės Žemaitėjė, arba soradau onkstiau darītūs īrašus tarmiū archīvūsė. Nuoriejau, kad daugiausē būtom senuosės šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmies pavīzdiū, dėl tuo pats vīriausis pasakuotuos īr 1890 m., vuo jauniausis – 1940 m. gėmėma. Ėstuorėju parinkau vėsuokiu: aple vākū žaidėmus, zbėtkas, darbus, aple jaunuomenės špuosus ėr meilė, aple kaima žmuoniū džiaugsmus ėr vargus, aple papruočius, tradicėjės, kara ėr puokarė laikū baisoma.

Čia tuoks vėins Salontūs ožrašīts (ožrašė mona bovės stodėnts Rapalis Aurėms) pasakuojėms:

< ...> Augiesės bruolis bōva mėškė. Ana pasakuojė, ka strėbuoks tēp sakės anā: „Atēk, paveiziesi, a tėn ne tāva bruolis Salontūs gol pamests.“ Ana atejė ėr apmėrė, nepasėjodėn – ons, bruolis, čia kraujūs gol. Strėbuoks anuos klaus: „Vo a nepažīsti?“ Tas strėbuoks ont krūtėnē anuo, Augiesės bruolė, ontšuoka, pamīniuojė – gurkt gurkt kraus pro borna, pro ausis ė pasėlēda < ...>. Anuo niekor nebevežė palaiduotė, kažkor i liūna somordė, ė vėskas...

Nuoro būtėna pasakītė, kad kninga īr „kalbonti“. Īrašus truopnē sotvarkė, sodiejė ī vadėnamuoji atmintoka vėlnietė muokslėninkė dialektuoluogė Leskauskaitė Asta. Tad kningas „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ sodarītuojės esau dvė.

Tretiuojie leidėnė dalie īr nemažā eilieraštiu, katrėi parašītė dabartėnė šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmė. Vėsīms autuorems dėdėlē diekavuojo, ka lēda spausdintė, platintė poikė, dvasinga ė šėrdinga kūrība. Aš tēp mieklėjo: jē tarmie tor sava poetu – ėlgā gīvous graži, nenosososi, nenozgībosi.

Ketvėrtuojė dali skīriau kalbėninkams, katrėj gėmė šiam kraštė, rašė aple tarmės. Pats žīmiausis – iš Reketės kaima netuolėj Salontū kėlės Salīs Antans. Ons rašė, kad pradiejos kalbietė tik bėndrėnė kalba ėr pametos tarmė, kalba ėšsėšer. Ka tēp nenutėktu, torėm vėsė stuoruotėis. Vuo stuoruonė paprasta – gerbkem tus, katrėj muok tarmėškā ė patīs ruodavuokemuos gimtuojė tarmė. Tumet būsem laimingė ėr dėktė. Saka, ka žemaitē rokouajas – kalnā trop.“

---

„Gerbkem tus, katrėj muok tarmėškā ė patīs ruodavuokemuos gimtuojė tarmė. Tumet būsem laimingė ė dėktė“, – sakė kalbininkė Lubienė Jūratė.

Vėins žėimuos ryts

Ėšauša tuoks gražos rytmetys, sene tuoki beatmėno, ė kumet tuoki žėima bebova. Saulelė tep nedrose, tep nedrose linda. Vo jau rauduona, rauduona... Ka pareno ėš snėigū, mama saka, ka mona žonda kap saulės rauduonė. Siedo ė džiaugous, ka tuoki ta žėima. Siedo šėltuo truobuo ė veizous i dvė sava katės. Ta mažuoji kap surikata dvėjuom kuojuom stuov ont palongės ė šarkas skaičiou, kėik anū i lesykla gal ilistė. Šarkas dėdle bokštės, ne tep, kap tėi pasiotiele žvėrble.

Šėrytas da atliekė pats mėškū karalios kiekšts. Vo gražybė anuo, vo pluksnelės spind, ka saulelė pašvėit. Galio pasakytė, ka tam kaimynu suodnė ligo mėškė kuokem – vėsuokiu paukštiu atlek. Po kėik laika polks snėigėnu i šermokšni sotūpė. Palesė palesė tas kelės bakyborioujėntės ougas ė ėšliekė. Daugiau anuos nepasėruodė. Mama saka, ka snėigėnas patys dailiausė paukštele. I tuo suodna da atliekė ė svėrbele, ė žydruosės zylelės, strazdielis, ė tas, atplasnuo siekleliu palestė.

Galio pasakytė, ka graži žėima šimeta, gražos tas kaimyna suodnos so vėsas tas paukšteles.

Jokūbas RAGAINIS

Kretingos pranciškonų gimnazijos 5 d. klasės mokinys

---

Karantina svajuonės 

A kas kumet nuors žėnuojė, 

Ka laisvė virusa rėbuojė. 

Eti niekor nebgali, 

Kap uožys pirtie topi. 

Senas šliorės tik nešiuoji, 

Aimanouji ė dejouji, 

Baisio balsu baubi, 

Draugus minties šauki. 

Matuos anėj tik ekranė, 

Timsu, feisbuka longelie. 

Pats to poike supronti, 

Ka tep sentė negali. 

Laiks jau etė i muokykla, 

Skylės galvuo ožtaisytė,

Šieltė, dūktė so klasiuokas, 

Kriestė zbėtkus vyresniuokams.

Aš tep žiaure truokšto laisvės,

Bet svajuotė jau ožteks. 

Aleksandras SLUŠNYS

Kretingos pranciškonų gimnazijos 6a klasės mokinys

---

So draugas

Mona drauga y dėdle gerė,

Nikumet monės nepalėikt bieduo.

Sauga, myloun moni kap sava aki,

Pagoud ė linksmėn, ka ožen liūdna.

Torio muokytuoju dėdle poikiū,

Katrėj saka, kon darytė,

Kou išmuoktė, parašytė,

Kap gyvenėma gyventė.

Terbuom pėlnuom drauga aten,

Džiaugsmos apem dūšė.

Pasėrokuojam pri arbatas,

Preniku sovalguom.

Tep ė bieg tuos mūsa deinas –

Linksma, smage anuos praein...

Gustė ŠEPUTYTĖ

Kretingos pranciškonų gimnazijos 6a klasės mokinė

---

Žuodynelis

Ėš kningas „Šiaurės žemaitIAI kretingėškIAI“

Makaterna – (menkinamai) galva

Pluskos – (menk.) ilgi, susivėlę plaukai

Paplonis – smilkinys

Ėdalinė, srėbalinė – (menk.) burna

Gerankštis, gerankštė – krūminis dantis

Lerlė – (menk.) gerklė, balsas

Sprūdokas – Adomo obuolys

Repeža, repežas – (menk.) sprandas

Kaukolikas – kaulų visuma, skeletas

Kriaukaulis – šonkaulis

Gribšnagės – (menk.) rankos

Staibyklis – rankos riešas

Kėženos, pusnagos – (menk.) kojos

Poslapi sorėktavuojė „Pajūri naujinas“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas