|
|
|
Architektūros šedevro salantiškiai nesupranta
Metų metus laukę naujos autobusų stotelės salantiškiai šiandien ją turi, tačiau džiaugsmu toli gražu netrykšta: plikų nedailintų, gūdų sovietmetį menančių betono luitų paviljonas, jų manymu, – abejotinos išvaizdos, pro šonus košia vėjai, du sujungti mediniai suoliukai su iš abiejų pusių sėdimomis vietomis dažnai nuo lietaus šlapi arba apdrėbti sniegu. Nuo gamtos reiškinių nepasislėpsi „Nors miesto valytojai ir nuvalo sniegą, bet, kai pusto, vėl jo atsiranda, nešulio ant suolo nepasidėsi. Lietingu oru pro kiaurus šonus kerta lašai, nuolat traukia skersvėjai, kad nesusirgtum jau geriau išvis čia neiti ir nestovėti“, – sakė autobuso į Kretingą laukianti Indrė Venckutė. Nors Salantai – nedidelis miestas, iš čia galima nukakti ne tik į Juodupėnus, Kretingą ar Klaipėdą, bet ir į Skuodą, Vilnių, Kauną, Naująją Akmenę, Mažeikius, Šilutę – pasak „Kretingos autobusų parko“ direktoriaus Arvydo Dyburio, grafike iš viso yra 19 viešojo transporto maršrutų. „Aš gyvenu netoli, kai kur nors tenka keliauti, kad nereikėtų drebėti, stengiuosi į autobusą atbėgti tiksliai minutė į minutę“, – juokėsi prie stotelės sutikta Adelė Budrienė. Anot jos, dėl to, kad nejauku laukti, kai kurie salantiškiai, pavyzdžiui, su mokesčių inspekcija susijusių, bankinių ar kitų reikalų tvarkytis mieliau važiuoja į Skuodą negu į Kretingą, mat ir kursuojančių autobusų į Skuodą yra daugiau, ir iš ten grįžti patogiau – prireikus luktelėti, pasitarnauja šilta stotis. „Salantų stotelės paviljonas ne tik nepatogus keleiviams, bet dar ir bjaurus, kitapus paviljono įrengtas šiuolaikinis modernus viešasis tualetas, ir tas, prie jo visai nedera... Ar mes akių neturim, ar tikrai tokie kvaili esam, kad nesuprantam šito architektūros meno?“ – juokėsi iš Rietavo garbaus amžiaus mamos aplankyti atvykusi Salantuose gimusi ir augusi Audronė Norkienė. Kad daugelis vietinių nesupranta šiuolaikinės architektūros, miesto seniūnui Kaziui Galdikui ne naujiena. „Aš pats pirmiau galvojau ir šiaip, ir taip, buvau nusivedęs pažįstamus architektus iš Vilniaus, kad pažiūrėtų. Jie patikino, kad tokie autobusų laukimo paviljonai dabar yra statomi, toks stilius. O įstiklinti, žinoma, galėjome, bet ar ilgam tai būtų? Prisikurtume sau problemų. Vasarą mūsų miesto „bomželiai“ gatvėse ant suoliuko sėdi, o rudenį žiemą apgultų čia, tai tų stiklų jau po vienos nakties nebeliktų“, – įsitikinęs jis.
Koks projektas, toks objektas Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos pavaduotojo Andriaus Kaspučio pastebėjimu, ankstesnė Salantų autobusų stotelė irgi nebuvo šildoma, tai ko tie gyventojai tikėjosi? „Sako, košia vėjai? O kitose miestų stotelėse, kur keleiviai autobusų laukia, argi nekošia? Tokie yra šiuolaikiniai architektūriniai sprendiniai – Salantuose atsirado būtent toks paviljonas. Pavyzdžiui, mano akiai jis gražus. Atkreipkit dėmesį į stoteles kituose miestuose – prie Kauno sporto halės, prie Sporto arenos Klaipėdoje“, – vardino Statybos skyriaus vedėjos pavaduotojas. Salantų autobusų stotelės paviljoną, anot jo, suprojektavo Vilniaus bendrovė „Šiltas namas“. Tačiau šios įmonės vadovas Valerijus Andreičikas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad objektų daug, šio neprisimenantis. Neprisiminė ir vadovo nurodyta specialistė Gitana Mineikienė. „Mes buvom gavę užduotį suprojektuoti tik prieigas. Žmogus, kuris projektavo autobusų paviljoną, mano žiniomis, įmonėje nebedirba“, – patikino ji.
Statybos darbus atlikusios Plungės bendrovės VVARFF vadovo Vilmanto Bučiaus žodžiais, kokį užsakymą bendrovė gavo, tokį objektą ir pastatė, architektūriniu požiūriu patys nieko keisti negalėjo. Šiuo metu populiaraus neoklasikinio stiliaus pliko nedažyto betono statiniai V. Bučiui irgi gražu, vienintelė blogybė, kurią jis įžvelgė, kad paviljoną nebuvo numatyta įstiklinti grūdintu stiklu. „Seniūnas nebuvo linkęs to daryti, svarstė, gal vėliau lentom apkals. Manau, kad reikėjo įstiklinti. Žmonės tapo kultūringesni, pasikeitė jų mentalitetas, netikiu, kad kas imtų stiklus daužyti“, – sakė jis.
Viešino – neviešino Pasak Salantų bendruomenės pirmininkės Stasės Preibienės, bėda ta, kad autobusų stotelės projektas iš anksto nebuvo viešinamas, ir kaip atrodys paviljonas, žmonės tiesiog nežinojo. Seniūnas K. Galdikas pirmininkei paprieštaravo: esą kas norėjo, tas galėjo sužinoti, bet kad į seniūniją teatėjo tik vienas susidomėjęs asmuo.
Vis dėl to Savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė viešumu suabejojo: „Aš nežinau, ar buvo paskelbtas projekto viešinimas, negaliu atsakyti, ta informacija Savivaldybėje neišsaugota. Statyba „paleista“ seniai, 2017-aisiais, paskui dėl kovido prasidėjo karantinas, ir visi darbai buvo atidėti į šalį. Nei seniūnas prie jų per pandemiją grįžo, nei kas iš gyventojų per daug kur važiavo, ta stotele naudojosi“, – atviravo ji.
Bet architektė prisiminė, kad dėl paviljono išvaizdos ir kokias medžiagas jo statybai naudoti diskusija, dalyvaujant seniūnui, vyko tuomet, kai Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju dar dirbo Povilas Černeckis. Buvo pamąstymų, talkinant Salantų meno mokyklos dailės mokytojams ir mokiniams, paviljono fasadą papuošti kvadratėliais su tautodailės elementais. Nors daugiau kaip 800 tūkst. eurų vertės projektas, į kurio apimtį, be autobusų stotelės paviljono ir viešojo tualeto, įeina Salantų miesto kai kurių gatvių renovacija, parke trinkelėmis pakloti pėsčiųjų takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, – europinis, ir pagal taisykles 5-erius metus jo keisti negalima, tačiau, architektės teigimu, tai netrukdo objektą patobulinti, gyventojų pageidavimu, padaryti jį patogesnį. „Bus naujų metų pradžia, biudžete bus dėliojami pinigai, seniūnija turėtų susiskaičiuoti, parengti ir Savivaldybei pateikti sąmatą, inicijuoti darbus“, – sakė R. Kasnauskė.
|
|
