Jaunoji kūrėja svajoja parašyti romaną

Ūla Bendikaitė iš Pranciškonų gimnazijos - dar tik septintokė, bet užaugusi svajoja dirbti darbą, susijusį su lietuvių kalba arba literatūra. Jau dabar jos skaitomos knygos nebetelpa kambario lentynose. Dvylikametė žada: jei tik turės kantrybės, kada nors parašys romaną. Ir būtinai nukeliaus į Japoniją.

Pranciškonų gimnazijos septintokė Ūla Bendikaitė savo laisvalaikį įprasmina skaitydama knygas ir kurdama. Kada nors ji tikisi parašyti romaną. „Žinoma, jei tik užteks kantrybės“, - sakė dvylikametė.

Šiuo metu Ūlos kompiuterio ekranas mirksi pradėta apysaka. Kol kas joje – 11 skyrių apie ypatingų galių turinčius paauglius egzotiškais vardais. Mergaitė prisipažįsta, kad šiuo metu jos kūrybos įkvėpimo šaltinis – japoniško stiliaus anime animaciniai filmai. Anime yra XX amžiaus pradžioje Japonijoje kilęs animacinis stilius, kurio herojai pasižymi didelėmis akimis, spalvotais plaukais, neproporcingu kūno sudėjimu.

„Žiūriu labai daug anime filmų. Mane įkvepia jų herojų žygdarbiai. Mėgstu drąsius veikėjus, kurie atlieka neįtikėtinus dalykus. Todėl mano herojai dažnai turi fantastinių galių. Tačiau yra mano draugų, pažįstamų prototipų. Veikėjai keičiasi kartu su mano amžiumi. Pradėjau rašyti, kai mokiausi pradinėse klasėse. Tada žaidžiau su lėlėmis, rašiau apie vaikus, tokius kaip aš. Atsirado naujų pomėgių, pavyzdžiui, anime, fantastiniai filmai, todėl pasikeitė ir mano herojai“, - sakė Ū.Bendikaitė.

Ji pasakojo rašanti tada, kai neturi ką veikti. „Kiekvienas pasirenka, kaip nori leisti savo laisvalaikį. Laisvalaikiu peržiūriu tai, ką jau esu parašiusi. Jei ateina naujų sumanymų, tęsiu tai, ką pradėjau. Bet labai dažnai griebiuosi ko nors naujo. Atsibosta rašyti ta pačia tema. Mane pačią nervina, kad dažnai nesugebu pabaigti to, ką jau pradėjau“, - kalbėjo septintokė.

Ją rašyti paskatino mama. Mama visada yra pirmoji dukters kūrybos vertintoja – ištaiso klaidas, kartu pasvarsto, ar kūrinys įdomus, pakritikuoja. „Priimu kritiką, bet kartais dėl jos ir supykstu. Kartais ir pati save pervertinu. Kai parašau, atrodo, bomba! Bus taip įdomu skaityti, kad visi neatsitrauks. Po kiek laiko perskaitau ir pamanau sau – na, ir nesąmonę parašiau. Negerai, kai pats ar kiti daug tikisi: dažnai išeina šnipštas, nes jauti spaudimą. Geriau tiesiog sėsti, rašyti ir leisti mintims lietis“, - sakė Ū.Bendikaitė.

Ją fantastiškiems siužetams įkvepia filmai. Mėgiamiausi – įspūdingi Holivudo fantastikos filmai: „Penktasis elementas“, „Haris Poteris“, „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“. Vis dėlto jaunoji kūrėja pripažįsta, kad knygos – šimtus kartų geriau už filmus. „Geriausia pirma perskaityti knygą, o po to pažiūrėti pagal ją sukurtą filmą. Dažniausiai knygos būna geresnės. Kai skaitai, turi viską įsivaizduoti pats. O filme fantazijai pateikiamas jau parengtas produktas“, - teigė dvylikametė.

Jos manymu, knygos – ne tik informacijos šaltinis, bet ir stiliaus mokykla. Knygų pasaulyje jaunoji kūrėja taip pat mėgsta keliauti po fantazijų labirintus. Jos mėgstamiausios, kurias jau skaitė po keletą kartų – „Haris Poteris“, „Argonas“, „Laura ir Septynių mėnulių antspaudas“, lietuvių rašytojo Vytauto Račicko kūriniai „Šlepetė“, „Zuika padūkėlis“. Nuolat perkamos knygos jau nebetelpa į lentynas.

„Mėgstu fantastinę, nuotykių literatūrą. Labai nemėgstu visokių filosofinių išvedžiojimų – turbūt jiems esu dar per jauna. Užtat visada iš skaitomų knygų pasimokau. Tarkim, dabar mano mėgiamiausias herojus yra Haris Poteris. Pavyzdžiui, jei noriu verkti, visada pagalvoju, kad tokioje situacijoje Poteris neverktų, ir panašiai. Kadangi daug skaitau, man nuolat kyla įvairiausių minčių – jei neužsirašau, jos prapuola, prisimiršta. Todėl kartais net pabudusi naktį puolu rašyti. Būna, kad įkvėpimas aplanko ir mokykloje. Aišku, tai nelabai gerai, nes išblaško“, - sakė septintokė.

Kūrinio siužetą, lemia nuotaika. Ū.Bendikaitė pasakojo, kad gera nuotaika palydi fantastikos kūrinius, bloga – detektyvus. „Niekada negalvoju, kokia bus kūrinio pabaiga. Bet visada apgalvoju, kokie bus mano herojai – kaip atrodys, ką veiks, kokie bus jų charakteriai“, - apie kūrybinį procesą pasakojo mergaitė.

Šiuo metu į literatūrinį pasaulį pasinėrusi Ū.Bendikaitė ateitį taip pat sieja su lietuvių kalba arba literatūra. Ji nemano, kad rašymas – tik paauglystės užgaida, trumpalaikis pomėgis. „Noras rašyti išlieka visą gyvenimą. Nežinau, ką apie savo ateitį galvosiu vėliau, vyresnėse klasėse. Tačiau žinau: jei turėsiu kantrybės, norėčiau parašyti romaną“, - prisipažino Ū.Bendikaitė.

• Rašyti komentarą (2)