Bibliotekininkė rūpinasi senosiomis vienuolyno knygomis

Kunigas pranciškonas Gediminas Numgaudis ir Nijolė Raudytė Kretingos vienuolyno bibliotekoje.

Profesionali bibliotekininkė Nijolė Raudytė, dirbanti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centre, nuo pat nepriklausomybės pradžios rūpinasi turtinga ir sena Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka. N. Raudytė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto knygotyrininkais, šiuo metu tiria asmeninę kunigo mokslininko Jurgio Pabrėžos biblioteką, kurią sudaro apie 400 knygų, jau ištirta 200. Ji tai pat – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylos inicijavimo grupės narė.

Išsaugota 1604 m. pirmajam Kretingos bernardinų vienuolyno gvardijonui Petrui Lystakavičiui priklausęs inkunabulas – knyga „Postilė“ (1498 m., Bazelis).

Šiuo metu Kretingos vienuolyno bibliotekoje yra sukomplektuota apie 12 tūkst. spaudinių, iš kurių didžiąją dalį sudaro teologijos veikalai ir pranciškonų literatūra, skirta brolijos reikmėms. Bibliotekoje yra ypatingas – Retų spaudinių ir rankraščių fondas, kuriame saugomi dokumentai nuo XV a.

Pasaulietės pranciškonės tarnystė

Paklausta, kaip kelias atvedė į šią knygų šventovę – Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteką, N. Raudytė priminė jos istorijos vingius, kai 1991-aisiais į Kretingą sugrįžus broliams pranciškonams, buvo sugrąžintos nacionalizuotos vienuolyno patalpos ir atkurta biblioteka.

„1940-1941 m. knygos buvo nacionalizuotos ir išsklaidytos, jos pateko į kitas šalies bibliotekas, privačias kolekcijas, tik dalį pavyko paslėpti ir išsaugoti. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse broliams besitraukiant į užsienį, pavyko slapta išsivežti nemažą dalį vertingų XVII–XX a. pradžios dokumentų ir rankraščių. Todėl, atgavus nepriklausomybę, provincijolo tėvo Placido Bariaus iniciatyva, pradėta grąžinti pranciškonų archyvą iš Kenebunkporto vienuolyno JAV – taip Kretingos vienuolyną pasiekė apie 16 dėžių su vertingais rankraščiais ir spaudiniais. Broliams reikėjo profesionalių

bibliotekininkų, kurie išmanė literatūros klasifikaciją, jiems talkino grupelė Kretingos bibliotekininkių. Aš pasilikau ligi šiol, nes tai yra mano, kaip pasaulietės pranciškonės, tarnystė. Man yra labai įdomu tyrinėti knygų rankraščių ir pranciškonų istoriją“, – kalbėjo savanorė.

J. A. Pabrėža savo asmeninėje bibliotekoje turėjo daugiau kaip 400 tomų. Šiuo metu yra išaiškinta apie 200 išlikusių, iš kurių 90 tomų saugoma Vilniaus universiteto, 92 – Kauno apskrities viešojoje, 9 – Kauno technologijos universiteto, 7 – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose ir 2 – privačiose kolekcijose.

Knygos – iš pirmųjų pranciškonų

N. Raudytė priminė Kretingos pranciškonų bibliotekos ištakas: Kretingos bernardinų biblioteka įsikūrė XVII a. pradžioje, kai LDK teritorijoje jau nuo XV a. pabaigos veikė Mažesniųjų brolių ordino šv. Kazimiero provincijai priklausančios turtingos Vilniaus, Kauno, Tikocino, Polocko mažesniųjų brolių observantų bibliotekos.

Kretingą valdę didikai Chodkevičiai 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir į ją iš Aukštaitijos pakvietė pirmuosius pranciškonus. 1610 m. Kretingoje pastačius naujus vienuolyno ir bažnyčios mūrus, kartu ten iškeliavo ir knygos.

„Biblioteka buvo įrengta antrame aukšte, tam pritaikytoje erdvioje gotikinėje salėje su puošnia kolona viduryje – ten, kur yra ir dabar. XVIII a. vienuolyno vizitacijos aktuose rašoma, kad bibliotekos sienas puošė fundatorių Karolio ir Sofijos Chodkevičių portretai, minima, kad S. Chodkevičienė jai dovanojo ir asmeninių knygų, tačiau šios neišlikę“, – sakė N. Raudytė.

Savo knygas Kretingos vienuolyno bibliotekai testamentu paliko žymūs Lietuvos švietėjai ir mokslininkai Mikalojus Daukša, J. A. Pabrėža, Žemaičių vyskupystės administratorius kunigas Jonas Chrizostomas Gintila. Čia 1834–1835 m. perrašyta Simono Daukanto „Istorija žemaitiška“. Biblioteka traukė mokslininkų dėmesį – čia lituanistiką tyrinėjo profesorius kalbininkas Antanas Salys, apie retas knygas rašė bibliografas Vaclovas Biržiška.

UNESCO paveldo kolekcijos rankraščiai.

Bibliotekos „perliukas“ – inkunabulas

N. Raudytės žodžiais, viena vertingiausių išlikusių senųjų knygų mena pirmąją Kretingos bažnyčios ir vienuolyno bibliotekos vietą kitapus Akmenos upės. Tai – teologo Mikalojaus iš Lyros veikalas lotynų kalba „Postillė“, išleistas 1498 m. Bazelyje, Šveicarijoje. Knygos įrašas sako, kad 1604 Viešpaties metais šią knygą įsigijo pirmasis Kretingos vienuolyno gvardijonas Petras Lystakavičius ir paskyrė pamokslininko celei.

„Šis leidinys unikalus tuo, kad yra ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knyga, arba dar kitaip vadinamas inkunabulu (spaudos vystyklais). Inkunabulais laikomos knygos, pasirodžiusios nuo vokiečių spaustuvininko J. Gutenbergo išleistos garsiosios „42 eilučių Biblijos“ (apie 1456 m.) iki 1500 m. gruodžio 31 d., – pasakojo bibliotekininkė. – Šiuo metu pasaulyje išliko labai mažai šių knygų egzempliorių, nes pirmuoju knygų spausdinimo laikotarpiu buvo leidžiami nedideli jų tiražai. Knygą pavyko išsaugoti ir sugrąžinti į Kretingos vienuolyno biblioteką.“

Dalis raštijos – UNESCO paveldas

N. Raudytės iniciatyva, 2019 m. į UNESCO saugotiną kolekciją „Neformali lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. pirmojoje pusėje“ įtraukti pagal specifinę J. A. Pabrėžos rašybą jo mokinių parengti 134 veikalai, iš kurių 130 darbų yra saugomi Kretingos vienuolyno bibliotekoje.

Tai – kunigų, gyvenusių Kretingos vienuolyne ir laikomų J. A. Pabrėžos sekėjais, rankraščiai: Simfronijaus Žabakevičiaus 121 vnt. pamokslų lietuvių–žemaičių bendrine– kalba ir Simono Groso 9 vnt. kalbotyros, teologijos ir kt. rankraštinių veikalų kitomis kalbomis su lietuviškais įrašais.

Kretingos vienuolyno bibliotekoje, deja, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos knygų nėra – jos, iškeliavusios po 1940 m. nacionalizacijos, taip ir nebesugrįžo.

UNESCO projektą N. Raudytė parengė bendrai su Čikagos universiteto profesoriumi Giedriumi Subačiu, Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekomis, kuriose saugomi kiti kolekcijos rankraščiai.

„Šiandien J. A. Pabrėžos neformalios lituanistinės rašomosios kalbos mokyklos – pirmosios tokios Lietuvoje – palikimas ypač svarbus. Mokykla liudija ankstyvą – XIX a. 4–6 dešimtmečių – organizuotą lituanistinę veiklą. Kretingos bernardinų vienuolyne susibūrusi grupė žmonių kolektyviai dirbo prie bendru tapusio lietuvių (žemaičių) bendrinės (rašomosios) kalbos formavimo projekto. Tuo metu bendrinės lietuvių kalbos dar nebuvo, ji susiformavo tik XIX a. pabaigoje vakarų aukštaičių tarmės pagrindu. Jokios kitos tokio masto ir apimties, tiek sekėjų turėjusios neformalios raštijos mokyklos, jokio kito bendrinės kalbos kūrimo sumanymo ir pastangų jį platinti Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje nefiksuota“, – akcentavo bibliotekininkė.

Telkia J. A. Pabrėžos palikimą

„Dabar pagrindinis mano darbas – rasti, įvertinti ir aprašyti visas J. A. Pabrėžos knygas, kad galėtume išleisti jo knygų katalogą arba paveldui skirtą leidinį. Pabrėžos asmeninė biblioteka yra Lietuvos kultūros paveldas, o pats Pabrėža Lietuvos kultūros istorijai svarbus kaip XIX a. pirmos pusės  bibliofilas. Jo asmeninė biblioteka yra sulaukusi nemažo mokslininkų dėmesio ir apibūdinta kaip kolekcija „in corpore“, tai yra „vienas kūnas“, vadinasi, istoriškai susiformavęs, nedalomas, mokslinę ir kultūrinę reikšmę turintis leidinių komplektas“, – teigė N. Raudytė.

• Rašyti komentarą (4)