Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 72 %
Naktį-2°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šeimos relikvijos – Kretingos muziejui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra
  • 2021-11-16
Kraštietis Romualdas Beniušis (dešinėje) Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojui Juliui Kanarskui perdavė Palmiros ir Prano Petrauskų šeimos relikvijas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties).

Šį rudenį mūsų kraštietis Romualdas Beniušis Kretingos muziejaus istorikui, direktorės pavaduotojui Juliui Kanarskui perdavė saugoti žydų gelbėtojams Palmirai ir Pranui Petrauskams jau po mirties įteiktus apdovanojimus – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, dokumentus, susijusius su darbėniškių žydų gelbėjimu.

„Tai – jau antras atvejis, kai muziejui perduodami apdovanojimai ir dokumentai, susiję su asmenimis, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiais nuo nacių organizuoto genocido žydus. Pirmoji tai padarė imbariškė Gražina Selkauskienė, 2013 m. perdavusi savo senelių, Pasaulio tautų teisuolių Sofijos ir Prano Kasperaičių, karo metais gelbėjusių Salantų miestelio žydus, apdovanojimus. Džiugu, kad šiemet muziejų pasiekė ir darbėniškių žydų gelbėtojų Palmiros ir Prano Petrauskų apdovanojimai, dokumentai, fotografijos ir korespondencija, kuriuos perdavė jų anūkė Palmira Petrauskaitė, gyvenanti Kaune. Muziejininkai labai vertina šį altruistišką žingsnį žengusių asmenų pasitikėjimą muziejumi kaip istorinės atminties saugojimo institucija, kurioje atsidūrę eksponatai bus prieinami susipažinti ne tik Kretingos krašto žmonėms, bet ir plačiajai visuomenei, visiems muziejaus lankytojams. Eksponatus inventorizavus, jie bus viešinami Lietuvos integralinėje muziejų informacinėje sistemoje. Vertingiausia šių eksponatų dalis jau papildė Kretingos krašto ekspozicijos Rezistencijos ir pasipriešinimo okupaciniams režimams salę, o kiti bus panaudoti atnaujinant šios salės informacinį stendą, pasakojantį apie Kretingos krašto žmonių indėlį gelbstint Antrojo pasaulinio karo metais savo bendrapiliečius ir kaimynus žydus“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Kaune gyvenanti P. Petrauskaitė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad sprendimas perduoti seneliams skirtą apdovanojimą, su žydų gelbėjimu susijusius dokumentus, fotografijas, korespondenciją nebuvo jos vienos – tam pritarė ir kitas Palmiros ir Prano Petrauskų anūkas, P. Petrauskaitės tėvo brolio sūnus Rimantas Petrauskas.

„Kartu su pusbroliu pagalvojome – ką duos namie laikomas apdovanojimas ar išlikę laiškai, nuotraukos. Senelių nebėra gyvų, o muziejuje atsidūrusios šeimos relikvijos bus įdomios apžiūrėti ir kitiems, pasidžiaugti paprastų žmonių kilniu poelgiu, kurį Prezidentas Gitanas Nausėda per apdovanojimų ceremoniją įvardino kaip žygdarbį, nors apie tai mano seneliai tikrai negalvojo – jie elgėsi, kaip jiems liepė širdis ir krikščioniška samprata“, – P. Petrauskaitė įsitikinusi, kad Kretingos muziejus – tinkama vieta, juolab kad Darbėnai, Kretinga ar Palanga, kur dalį gyvenimo praleido jos seneliai, – tarpusavyje susiję, vienas ir tas pats kraštas, be to, dar yra išlikę giminių ar žmonių, žinojusių apie P. ir P. Petrauskų pagalbą nacių persekiojamiems žydams. Moteris neslėpė, kad jai labai svarbu, jog apie jos senelių kilnumą sužinotų kuo daugiau žmonių, o ir džiaugsmas užpildo širdį, žinant, kad Kretingos muziejus – tikrai derama vieta jai brangių žmonių pelnytam apdovanojimui.

P. ir P. Petrauskai Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais buvo apdovanoti už išgelbėtas dvi žydų tautybės merginas – Darbėnuose gyvenusias seseris Chają ir Esterą Chaimaites.

P. ir P. Petrauskams Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius buvo skirtas už tai, kad jie karo metais nuo žūties išgelbėjo seseris žydaites Chają ir Esterą Chaimaites. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir nacių terorui prieš žydus, P. ir P. Petrauskai gyveno Būtingėje.

Prieškariu dažnai lankydavęsi Darbėnuose, apsipirkdavo žydų parduotuvėse, tad gerai pažinojo ir Chaimų šeimą. Budeliams rengiantis žydų egzekucijai, Chaja ir Estera Chaimaitės naktį pabėgo iš sinagogos ir, eidamos palei Darbėnų–Šventosios geležinkelį, pasiekė Būtingėje gyvenusius P. ir P. Petrauskus, kurie pasiryžo išgelbėti beviltiškoje padėtyje atsidūrusias seseris. Praleidę kelis neramius mėnesius Būtingėje, P. ir P. Petrauskai slapstomas žydaites perkėlė pas Prano seserį Adolfiną Barkienę, gyvenusią Daujotų kaime Skuodo rajone, kur šalia miško esančioje Petrauskų šeimos gimtojoje sodyboje Chajai ir Esterai gyventi buvo saugiau. Prezidento G. Nausėdos potvarkiu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties apdovanoti ir Adolfina bei Kostas Barkai, prisidėję prie seserų Chaimaičių išgelbėjimo. Seserys buvo pavadintos lietuviškais vardais: Chaja tapo Zuzana, o Estera – Maryte. Joms rūsyje buvo įrengta slėptuvė, taip pat slapta kamaraitė, merginoms teko slapstytis ir daržinėje bei miške įrengtame bunkeryje. Naciams pasitraukus iš Lietuvos, seserys Chaimaitės apsigyveno Klaipėdoje, ištekėjo. Seserų Chaimaičių šeimos neužmiršo gimtųjų Darbėnų – lankė artimųjų žūties vietas, savo gelbėtojų Petrauskų ir Barkų šeimas iki pat išvykimo į Izraelį 1972 m.

„Apmaudu, kad seneliai taip ir nesulaukė įvertinimo jau valstybės lygiu“, – apgailestavo P. Petrauskaitė, kuri savo senelio neteko 1978-aisiais, močiutės – 1992-aisiais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas