Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kokia šiandien rajone vykdoma kultūros politika, koks yra kultūros vartotojas, kaip jį ugdyti bei kodėl geri renginiai nesulaukia žiūrovų - tai ne vieninteliai klausimai, iškylantys kultūros darbuotojams.

Įkurta Kretingos kultūros centro taryba

Pasak Kretingos kultūros centro direktorės Konstancijos Macienės, tarybos uždavinys - teikti Kretingos rajono kultūros centrui pasiūlymus dėl kultūros centro politikos formavimo bei šios politikos įgyvendinimo.

Tarybos, kurioje septyni žmonės, pirmininku išrinktas Rimantas Kviklys. Anot R.Kviklio, taryba dar nespėjo nieko nuveikti, tačiau tiki, kad jos darbas nevirs biurokratine rašliava.

Kretingos kultūros centro direktorė apgailestavo, jog į rimtus ir gerus renginius susirenka mažai žiūrovų, o į tokius, kaip realybės šou “Kelias į žvaigždes” dalyvių koncertą – pilnutėlė salė.

Kartais bandoma aiškinti, jog į renginius žmonės neina, nes trūksta reklamos. Tačiau koncertuojant I.Valinskienei, nors bilietų kainos siekė trisdešimt litų ir reklama neišsiskyrė, salė buvo pilnutėlė.

- Džiugina nors tai, kad atsigauna valstybinės šventės ir į jas susirenka vis daugiau žmonių,- sakė direktorė.

K.Macienė įsitikinusi, jog tokį požiūrį į rimtus renginius formuoja ir televizija, rodydama įvairiausias menkavertes laidas. Todėl turėti rimtą ir išprususį kultūros vartotoją – sudėtinga. Iniciatyvos nerodo ir tėvai: retai jie su vaikais ateina į rimtus renginius.

Kultūros darbuotojai neišvengia priekaištų

Kretingos kultūros centro Jokūbavo filialo vedėja Danutė Pilipčiuk sakė, jog dažnai žmonės nežino, ko galima reikalauti iš kultūros darbuotojų. O dažnas bando jį net pamokinti.

Dabar bendruomenė reikli. Tačiau kultūros darbuotojas negali kažko ypatingo pasiūlyti – atlyginimai maži, sunku pritraukti specialistus.

Dirbdamas pagal turimas sąlygas ir savo supratimą, kultūros darbuotojas bendruomenei pradeda nebeįtikti.

Projektai vėluoja, lėšos už juos - taip pat vėluoja, o šiemet, pasak D.Pilipčiuk, jau reikėjo paminėti tris valstybines šventes. Kaip surengti šventes be skatiko kišenėje, kultūros darbuotojų niekas neklausia.

Tai, ką planuoja nuveikti Kretingos kultūros centro filialai, galima rasti internete, kuris daugumai bendruomenės narių tapo prieinamas. Neįvykdžius pažado, sulaukiama priekaištų. Todėl pagalbos prašoma iš seniūnijos. D.Pilipčiuk pasidžiaugė, jog jų seniūnas Povilas Šližius visada rimtai žiūri ne tik į ūkines, bet ir kultūrines problemas, ir kiek galėdamas stengiasi padėti.

Žmonės, dirbantys kiek kitaip negu įprasta, taip pat lieka nesuprasti. Kiekvienas bendruomenės narys jų darbą vertina pagal savo supratimą.

Anot pašnekovės, nelabai aišku, kas turėtų atspindėti vedamą kultūros politiką ir į ką orientuotis, kaip išsaugoti etninį kultūros paveldą ir profesionalųjį meną bei kaip kasdienybėje, esant minimalioms sąlygoms, jį kurti ir vartoti.

Pasigendama ir informacijos apie šalyje vykstančias kultūrines permainas.

D.Pilipčiuk įsitikinusi, jog kultūros vartotoją reikia ugdyti nuo mažens. Kultūros poreikis turėtų būti jaučiamas ir iš pačio žmogaus. Vaikas, pajutęs tą poreikį, jo neatsisakys ir užaugęs.

Mokykloje vyksta daug renginių - turėdami moksleivių krepšelį, jie gali sau tai leisti. Todėl moksleiviams renginių užtenka, ir jie nesuinteresuoti eiti kitur. Svetur jiems - nuobodu ir neįdomu. Pašnekovė įsitikinusi, jog kaime reikėtų rengti bendras šventes: įtraukiant mokyklą, biblioteką, kultūros centrą, bažnyčią ir net nevyriausybines organizacijas. Ir projektai, kuriuos rašyti, anot pašnekovės, nėra labai paprasta, turėtų būti kuriami bendrai.

Trūksta dvasingumo

Kūlupėniškė Regina Šiaulienė, kažkada buvusi aktyvi saviveiklininkė, taip pat įsitikinusi, jog kultūros vartotoją reikėtų pradėti ugdyti nuo mažens. Nors mokykloje vykdomas ugdymas, tačiau rezultatai rodo, jog jaunimas nėra toks, kokį norėtume matyti. Į tai ir turėtų būti orientuota kultūrinė veikla.

Jaunimas informacijos gauna iš spaudos, televizijos, interneto. Dažnai ta informacija būna neigiama, neharmoninga ir jaunimą ugdo nepageidaujama linkme.

- Gal todėl Europa ir gręžiasi į Rytų kultūrą, kur ugdomas dvasingumas. Per dvasinį supratimą ateina ir materialiniai dalykai,- sakė R.Šiaulienė.

Anot jos, žmonės dabar labai susvetimėję. Dvasinis šaltumas įsismelkė ir į kaimo žmonių sielas. Ką daryti, kaip dirbti, kokius renginius organizuoti, kad vėl sugrįžtų žmonių nuoširdus bendravimas ir pagarba?

Tobulėti ribų nėra

Pasak Kretingos kultūros skyriaus vedėjos Reimundos Ruškuvienės, kultūros tarybos įkūrimas - naudingas. Žmonės, kuriems kultūra nėra pagrindinis darbas, o ja tik domisi, atėję į kultūros tarybą, įneš naujų minčių ir idėjų. Į tą patį procesą jie pažvelgia kitomis akimis negu kultūros darbuotojai, iš jų tikimasi sulaukti gerų patarimų.

R. Ruškuvienė mano, jog kaime esančios kultūros įstaigos dirba gerai: kultūros darbuotojai su dideliu darbo stažu, stiprūs meno kolektyvai, netrūksta renginių, tačiau visada buvo ir bus nepatenkintų.

- Pagrindinis dalykas – Kretingos kultūros centro filialai, kaip ir kitos kultūros įstaigos, turi tarnauti savo bendruomenei,- sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Filialai turi rengti tokius renginius, kurių reikia bendruomenei. Todėl retai pasitaiko, kad metinės veiklos programos būna nesuderintos su seniūnu. Dirbant kultūros srityje, reikia būti labai išradingam, juk kasmet ir dar taip pat rengiant tuos pačius renginius, jie tampa nereikalingi. Todėl pats kultūros darbuotojas turi ieškoti naujų būdų, kaip sudominti bendruomenę. Klaidingas požiūris, jog jei į renginį neatėjo visi kaimo gyventojai, tai jis nieko vertas.

Anot pašnekovės, tegu ateina dešimt ar penkiolika žmonių, bet jei jiems tikrai įdomu, vadinasi, viskas gerai. Įvairias popietes, atsiminimo vakarus galima rengti atskiroms žmonių grupėms.

R.Ruškuvienė pasidžiaugė Juodupėnuose, S.Įpiltyje vykstančiais renginiais, moterų išradingumu ir aktyvumu.

- Atėjo toks laikas, kai aš kultūros centro filialams negaliu nurodyti dirbti kartu su mokykla ar biblioteka,- sakė pašnekovė, pridurdama, jog dirbti kartu – jų pačių apsisprendimas.

Pasak R.Ruškuvienės, kultūros centro filialo vedėjai turi neribotas galimybes tobulėti. Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį kultūros centre vyksta seminaras. Kiekvienas darbuotojas kasmet išklauso paskaitas kultūros darbuotojų tobulinimosi centre Vilniuje. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog norą įgyti naujų žinių turi turėti pats darbuotojas, nes nurodinėjimai sukelia neigiamą reakciją. Tokia reakcija kilo dėl kultūros projektų, kuriuos, anot pašnekovės, nesudėtinga parengti.

Kretingos kultūros centro direktorė K.Macienė buvo kiek kitokios nuomonės apie kultūros centro filialų vedėjų kuriamus projektus: ne visiems juos kurti sekasi lengvai. Tačiau vienų ar kitų projektų kūrimas – galimybė gauti pinigų, nors kartais skiriamas tik dešimtadalis prašomos sumos.

Pasak K.Macienės, šiemet į kursus Vilniuje žadama pasiųsti 41 darbuotoją (rajono kultūros centro filialo vedėjus, meno vadovus). Iš viso praėjusiais metais kursuose dalyvavo 116 Kretingos rajono kultūros darbuotojų. Mūsų rajoną aplenkė tik Rokiškis, į kursus pasiuntęs 119 žmonių.

Šiemet dvejus kursus planuojama surengti ir Kretingoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas