Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 72 %
Naktį-2°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretinga nusilenkė Jonui Karoliui Chodkevičiui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2021-09-28
Iškilminga kariškių rikiuotė Kretingos dvarvietėje ir eisena Vilniaus gatve į Rotušės aikštę, paminklo Jonui Karoliui Chodkevičiui link, o iš ten – į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.

Praėjusį penktadienį, nerimstant įsismarkavusiai vėtrai, gausūs uniformuotų kariškių būriai, svečiai bei miestelėnai rinkosi į svarbiausias miesto vietas, menančias jo įkūrėją, didįjį Lietuvos etmoną, karvedį Joną Karolį Chodkevičių – dvarvietę, Rotušės aikštę ir katalikų bažnyčią. Tądien, minint J. K. Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines, miestas nusilenkė savo įkūrėjui ir visos Europos didžiavyriui. Taip pat buvo išpildyta paskutinė karvedžio valia – amžiams atgulti savo šeimos kriptoje Kretingos bažnyčioje.

Šešios kapsulės su artefaktais

LR Seimui šiuos metus paskelbus Jono Karolio Chodkevičiaus metais, apie jį plačiau išgirdo visa Lietuva. Garsusis XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjas yra itin svarbus ir Kretingai – jis valdė Kretingos dvarą, pastatė pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią, įkūrė Kretingos miestą.

Nuo pat ankstyvo ryto kariškių falangos iškilmingai išsirikiavo prie Kretingos muziejaus – buvusioje Kretingos dvaro sodyboje. Atvyko ir garbių svečių, tarp jų – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, kuris buvo atskraidintas kariniu malūnsparniu, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas Nerijus Stankevičius ir kt.

Tiškevičių rūmų parteryje įvyko didžiojo karvedžio kenotafo (graikiškai – tuščio kapo, aut. past.) – simbolinio antkapinio paminklo, statomo tuo atveju, jei mirusiojo palaikai yra nežinomoje ar sunkiai pasiekiamoje vietoje – pristatymo ceremonija. Buvo pasirašytas aktas ir į kenotafą iškilmingai įdėti artefaktai – į kapsules supiltos saujos žemių iš J. K. Chodkevičių labiausiai menančių vietų.

Kapsulę su žeme, kariškių parvežta iš Ostrogo, įdėti į kenotafą patikėta jo idėjos sumanytojui Nerijui Čapui.

Pirmąją kapsulę su žeme, kariškių atgabenta iš lemtingiausio J. K. Chodkevičiaus gyvenime – Chatyno – mūšio vietos, įdėti į kenotafą buvo pakviestas ministras A. Anušauskas. Antrąją – su žeme iš svarbiausio karžygio laimėto Salaspilio mūšio vietos – generolas R. Vaikšnoras, trečiąją – su žiupsniu žemės iš J. K. Chodkevičiaus įkurtos Kretingos dvarvietės – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Įdėti į kenotafą ketvirtąjį artefaktą su žeme iš Ostrogo katalikų bažnyčios kapo, kur karvedys buvo palaidotas, buvo pakviestas brigados vadas N. Stankevičius. Penktąjį – su seno ąžuolo iš dvarvietės gabalėliu – įdėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kuri pritarė pasauliečio pranciškono Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ visuomenės informavimo specialisto Nerijaus Čapo pasiūlytai idėjai sukurti kenotafą. N. Čapas ir užbaigė iškilmingą ceremoniją, įdėdamas šeštąją kapsulę su žeme iš Ostrogo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, kurioje karvedžio palaikai buvo perlaidoti.

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sveikino atvykusius į šventę, skirtą XVII a. Europos legendai Jonui Karoliui Chodkevičiui.

Kenotafą įnešė į kriptą

Po ceremonijos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa kartu su Lietuvos kariuomenės kariais kenotafą iškilmingai iš Kretingos dvaro Vilniaus gatve nugabeno iki J. K. Chodkevičiaus paminklo Rotušės aikštėje, kur įvyko šios iškilios asmenybės 400-ųjų mirties metinių minėjimas.

Pagerbus miesto įkūrėjo atminimą prie jo paminklo, šventės įspūdį dar labiau sustiprino Romualdo Giedraičio bataliono artileristų, vilkinčių senovinėmis uniformomis, iš pabūklų paleistos 3 šūvių salvės. Pagerbimo iškilmes vainikavo šv. Mišios Kretingos bažnyčioje, kurių metu kenotafas buvo pašventintas ir iškilmingai įneštas į Chodkevičių šeimos kriptą-mauzoliejų po pagrindiniu bažnyčios altoriumi.

Popiet J. K. Chodkevičiaus pagerbimo renginiai tęsėsi Kretingos muziejuje: buvo surengta Geneologijos, heraldikos ir veksikologijos instituto inicijuota tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai – 2021“. Pranešimus apie J. K. Chodkevičiaus asmenybę, karinius nuopelnus, svarbą Kretingai, Lietuvai ir Europai skaitė Kretingos muziejaus istorikai Julius Kanarskas ir Jolanta Klietkutė, karvedžio asmenybe besidomintis kretingiškis Juozas Pelionis, taip pat mokslininkai iš Lenkijos ir Latvijos.

Didžiojo karvedžio Kretingos miesto įkūrėjo 400-ųjų mirties metinių minėjime dalyvavo Seimo narys Antanas Vinkus.

---

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, 1621 m. Chotyno mūšio metu mirusio vyriausiojo jungtinės kariuomenės vado J. K. Chodkevičiaus kūnas pagal testamentą turėjo būti parvežtas į Kretingą ir palaidotas katalikų bažnyčioje, jo šeimos kriptoje šalia pirmosios žmonos Sofijos, sūnų Jeronimo Krizostomo ir Jono Kazimiero.

Tačiau antroji jo žmona Ona Aloizė Ostrogiškė neįvykdė paskutinės karvedžio valios – jo palaikai buvo kilnojami net kelissyk. Kol tebevyko karo veiksmai, kūnas buvo laikomas Chotyno tvirtovėje, o su turkais pasirašius taikos sutartį, perkeltas į Podolės Kameneco katedrą. Auksu aptaisyta širdis buvo išvežta į vieną pagrindinių Chodkevičių giminės valdų Didžiąją Berastavicą (Baltarusijoje) ir pakabinta bažnyčioje prie altoriaus, o kaukolė padėta Mlynovo (Voluinėje) dvaro koplyčioje.

Po metų O. A. Chodkevičienės iniciatyva didžiojo etmono palaikai buvo parvežti į jos tėvoniją Ostrogą ir 1622 m. perlaidoti katalikų bažnyčioje. Pastačius Ostroge jėzuitų bažnyčią, sarkofagas su palaikais 1627 m. perkeltas į jos požemius. Iš čia Ona Aloizė 1648 m. vyro palaikus, siekdama juos apsaugoti nuo kazokų išniekinimo, pervežė į Volchovo jėzuitų bažnyčią, o po sukilimo grąžino atgal į Ostrogą.

1722 m. vienuoliai sarkofagus su J. K. Chodkevičiaus ir šalia jo palaidotos antrosios žmonos Onos Aloizės palaikais perlaidojo jėzuitų bažnyčios požemiuose naujai įrengtoje kriptoje, kurioje juos užmūrijo, saugodami nuo galimo maskvėnų ir kazokų išniekinimo. Rusams 1875 m. bažnyčią nugriovus, palaikų palaidojimo vieta liko pamiršta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas