|
|
|
Ar gelbėti į užtvanką įkritusias gulbes
Kasmet rudenį, pakilus Akmenos upės vandeniui, joje žiemoti likusių gulbių šeimynų jaunikliai krinta nuo užtvankos Birutės gatvėje, tačiau savarankiškai nebesugeba pakilti viršum jos. Prie upės gyvenantys žmonės jautriai reaguoja į šiuos vaizdus ir, ragindami gelbėti paukščius, skambina į įvairias tarnybas – seniūniją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Bendrąjį pagalbos telefoną, redakciją. Šioje situacijoje akivaizdžiai susikerta du esminiai dalykai – žmonių emocijos ir įstatymai. Jaunikliai krinta ir vėl kyla Šiemet nuo pavasario po Akmenos upę plaukiojo gausi gulbių šeimyna: tėvai su šešiais pilkais jaunikliais, primenančiais „bjauriuosius ančiukus“. Būdavo gražu žiūrėti, kaip vienas tėvų retsykiais kurį vieną iš jauniklių užsikelia ant nugaros ir plukdo, iš paskos vingiuojant likusiems šeimos nariams. Prie tokių mielų vaizdų pripratę Akmenės ir J. Basanavičiaus gatvių gyventojai, susigyvenę su gulbėmis vos ne kaip su savais augintiniais, kuriems ir žiemą nepašykšti lesalo, negali nereaguoti, kai srovė nuplukdo jauniklius už užtvankos. „Nukritęs jauniklis blaškosi, negalėdamas užkilti, pražus. Šalia nerimsta ir tėvai, plaka sparnais. Nežinome, kur kreiptis, kam skambinti, kad gelbėtų žūstantį paukštį“, – sunerimo viena iš redakcijai neprisistačiusių skaitytojų, kuri, visą valandą nesulaukusi pagalbos, vėl skambino priekaištaudama, kad visi Kretingoje esą beširdžiai. Tačiau kitądien abi gulbės su visais 6 jaunikliais vėl plaukiojo ties vadinamuoju žuvinės tiltu: arba jauniklį kažkas iš vietinių išgelbėjo, arba jis sugebėjo užsikabaroti pats. Vakare redakcija sulaukė kitos moters skambučio, kad užtvankoje vėl blaškosi gulbės jauniklis. Suaugę vandens paukščiai yra atsargesni – šie nelipa ant užtvankos, srovė dažniausiai žemyn nubloškia tik jauniklius. Nežino, kaip spręsti problemą Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta tvirtino, kad kasmet susiduriama su ta pačia problema, kuri yra dviprasmiška: iš vienos pusės – žmonių emocijos, o iš kitos – natūrali gamta ir atranka. „Vieni žmonės lesina gulbes ir žiemą, dėl ko šios nebeišskrenda, o kiti įsitikinę, kad žmogus neturėtų kištis į gyvūnų ir paukščių gyvenimą. Visuomenė susipriešina, o žaibolaidžiais tampa oficialios tarnybos. Aplinkosaugos agentūra gelbėjimo funkcijų neatlieka. Žinau, kad gyventojai skambina telefonu 112, bet nežinau, kas ten nusprendžia, ką daryti. Pernai gelbėti gulbiukų buvo atvykę ugniagesiai,“ – kalbėjo R. Kašėta. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė neslėpė, kad gyventojai dėl užtvankoje įstrigusių gulbių jauniklių skambina ir į seniūniją: „Kasmet ta pati istorija. Aplinkosaugininkai į šį reikalą nesikiša, nors tai – grynai gamtosauginė problema. Neslėpsiu, nežinau, ką daryti. Jau pernai ieškojau informacijos, nes įstatymiškai niekur neįvardinta, kaip elgtis tokiu atveju. Susisiekiau su Salantų regioninio parko administracija, klausiau, gal galime kokį atitvarą ar tinklą viršum užtvankos sumontuoti. Jie paaiškino, kad negalime to daryti, nes pažeistume ekosistemą“, – atviravo seniūnė. Kai į seniūniją skambina pasipiktinę asmenys, G. Liobikienė sakė jų prašanti, kad pasiūlytų sprendimo būdą: „Paaiškinu ir klausiu, ką darom. Sykį po skambučio patys buvome nuvykę į vietą, ketinome savo pajėgomis paukštį iškelti, bet jo jau nebebuvo.“ Žmonės patys išderino gamtą Pasak anksčiau „Pajūrio naujienų“ kalbintos netoli užtvankos gyvenančios kretingiškės Dianos Šeirienės, kuri dirba Klaipėdos aplinkos apsaugos kontrolės skyriuje ir pati nesyk ėmėsi iniciatyvos gelbėti paukščius, ši vieta Akmenos upėje yra problemiška – ją reikėtų tvarkyti, įrengiant kažkokį tinklą ar atitvarą, kurie nereikalautų ypatingų investicijų. Aplinkosaugininkės manymu, nors galioja nuostata – nelįsti į gyvosios gamtos pasaulį, bet šiuokart mes, žmonės, patys, pastatę šią užtvanką, jau įlindome į vandens gyvūnijos valdas. „Arba turime apsišarvuoti kantrybe, likti pasyvūs ir nieko nedaryti“, – samprotavo D. Šeirienė, tačiau ir šiemet negalėjusi likti abejinga – ji skambino į Kretingos miesto seniūniją, prašydama gelbėti įstrigusius gulbiukus. Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rimkuvienė kalbėjo: „Norėtume padėti, bet kur besikreipėme, sulaukėme atsakymo – natūrali atranka. Sykį ėjau ir pati į užtvanką gelbėti gulbiuko – jo tėvai šnypštė ir nė iš tolo neprisileido pašalinių. Manau, kad pati šeimyna susitvarkė.“ L. Rimkuvienė teigė, kad negalima naikinti nei kirų, nei balandžių, varnas – ir tas – tik pagąsdina, kad išbaidytų iš miesto. „Kaskart kviesti ugniagesius gelbėti gulbiuko nėra galimybių – jie turi svarbesnių darbų, kviečiame tik tada, kai rimtas reikalas – kai gyvūnai įstringa į įrenginius ir fiziškai patys išsigelbėti negali“, – akcentavo L. Rimkuvienė.
|
|
