|
|
|
Kuria švytintį Jurgio Pabrėžos sodą
Jau kitą savaitgalį, rugsėjo 18-osios vakarą ant Kretingos rajono kultūros centro pastato gulant sutemoms, viršum fasado nušvis erdvinė kompozicija „Švytintis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sodas“. Kompoziciją sukūrė ir šiomis dienomis ant pastato stogo ją montuoja vilnietis garso režisierius ir programuotojas 27-erių Džiugas Antulis. Savo darbu „nusilenks“ šviesuoliui Šio projekto sumanytoja Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė, beje ji – ir Džiugo mama, sakė, kad, prasidedant naujajam teatro sezonui norėjosi „nusilenkti“ Kretingos šviesuoliui – kunigui, mokslininkui, botanikui, visuomenininkui – Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai, kurio metus šiemet pažymime visoje Lietuvoje. „Pamaniau, kad šį iškilų žmogų reikia pavaizduoti per jo darbus – prie Kretingos pranciškonų vienuolyno Jurgis Pabrėža buvo įveisęs sodą, kurį puoselėjo mokslo ir gydymo tikslais. Todėl išsyk ir kilo mintis, kad reikėtų kažkaip pavaizduoti sodą. Be to, įsiminė, kad pačiam Jurgiui Pabrėžai tebesant gyvam, nebuvo išleisti nei jo moksliniai raštai, nei garsusis veikalas „Taislius auguminis“. Sugalvojau, kad jo sodas turėtų švytėti ir šiandien. Švytėti taip, kad tamsiu paros metu būtų matomas ir iš Kretingos miesto centro“, – apie tai, kaip gimė kompozicijos idėja, pasakojo A. Antulienė. Ji sakė pasidalinusi šiuo sumanymu su sūnumi Džiugu, kuris jau turėjo patirties puošiant Kretingos miestą: prieš 4-erius metus prie Kultūros centro tvenkinio per miesto šventę jis sukūrė erdvinę instaliaciją „Nakties spinduliai“. Tad ir šįkart ėmėsi techninių instaliacijos kūrimo bei programavimo darbų. Idėjos – iš paties Pabrėžos „Gavus pasiūlymą sukurti „Švytintį J. A. Pabrėžos sodą“, apėmė geras kūrybinis jaudulys. Šis darbas turi kūrybinę ir techninę puses. Abi sritys mane labai domina. Smagu kaskart grįžus į Kretingą matyti kaip miestas puošiasi, gražėja, ir savo kūryba prisidėti prie jo gražinimo. Smagu, kad nedideliame mieste vyksta tokie projektai, kokių nėra net Vilniuje, ir kad Kretingoje yra galimybių reikštis kūrybiškumui. Džiaugiuosi suteikta kūrybine laisve“, – pasidalijo D. Antulis. D. Antulio žodžiais, instaliacijos pagrindas – LED girliandos, lituojant tvirtinamos ant išlankstytos kompozicijos, daliai jų pritaikant programuotą apšvietimą. Karkasą sudarys išlankstyti augalų motyvai, kuriuos inspiravo instaliacijos sumanytojų A. ir D. Antulių tyrinėtas internete paskelbtas veikalo „Taislius auguminis“ rankraštis. „Kokie įdomūs paties botaniko sukurti kai kurių augalų pavadinimai, prie kiekvieno – išsamūs aprašai. Įdėtas titaniškas darbas. Todėl mes savo kūriniu stengėmės nors iš dalies vizualiai perteikti Jurgio Pabrėžos indėlį į Lietuvos mokslą, švietimą, kultūrą ir mūsų miesto garsinimą“, – sakė režisierė.
Sudomins nesidominčius Džiugą ypač sužavėjo faktas, kad J. A. Pabrėža buvo sukūręs bendrinę žemaičių rašytinę kalbą, kuri galėjo būti ir lietuvių bendrinės kalbos pagrindu. „Tikimės, kad net tie, kurie nesidomi, kuo svarbus mūsų kraštui Jurgis Pabrėža, negalės nematyti iš tolo švytinčios kompozicijos, kuri, manau, paskatins jų smalsumą pasidomėti šia asmenybe“, – sumanymo tikslą apibūdino A. Antulienė. „Geras jausmas apima, kai žinai, jog tavo kūrinys atkreips dėmesį, garsins tokio ypatingo žmogaus vardą. Žmogaus, kuris irgi gyveno Kretingoje ir savo darbais garsino mūsų miestą“, – akcentavo D. Antulis. Erdvinė instaliacija sušvis rugsėjo 18-osios vakare ir švytės mieste ligi spalio 30-osios – J. A. Pabrėžos mirties dienos, skambės D. Antulio sukurta muzika. Lėšų – 2 tūkst. Eur – šiam projektui įgyvendinti skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Kurs įsivaizduojamą muziejų Šį spalį– lapkritį A. Antulienė taip pat įgyvendins kitą J. A. Pabrėžos gyvenimą ir jo veiklą atspindintį projektą: ji parengė proceso dramos – tai vienas iš taikomojo teatro, į kurio magistrantūros studijas šiemet paniro režisierė – scenarijų. „Kursime Jurgio Pabrėžos muziejų. Principas toks: surenkama grupė žmonių, kurie patys tampa aktoriais, šiuokart – architektais, ir per kūrybinį procesą bus kuriamas muziejus. „Įlįsime į architektų kailį“ – kursime brėžinius, piešinius. Dalyviai taip pat interaktyviai sužinos apie Jurgio Pabrėžos asmenybę, jo gyvenamą aplinką, pabandys į ją įsijausti – panagrinėti galimas konfliktines situacijas ir pan.“, – laimėtą Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą, kurį numatė pristatyti atskiroms mokinių, kultūros darbuotojų, bendruomenių grupėms, apibūdino A. Antulienė.
|
|
