Ar žiemą turėsim lietuviškų obuolių?

Sodininkė Onutė Petravičienė juokavo, kad jos obuolių karalystėje šiemet – nieko gero: derlius menkas, vaisiai užaugo mažesni.

„Lietuviškų tikrai pritrūksim, bet obuolių turėsim, nes, kaip visada, pagelbės lenkai“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas nedvejojo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Nobertas Uselis.

Žiedai pranašavo ką kita

Vienoje televizijos laidoje prognozavęs prastą šiųmetį derlių, N. Uselis teigė susilaukęs ne vieno pažįstamo sodininko komentarų – esą kodėl jis toks pesimistas? Bet prognozės išsipildė su kaupu. „Sprendžiant pagal obelų žydėjimą, iš pradžių tikrai buvo galima tikėtis bent jau vidutinio lietuviškų obuolių derliaus. Vėliau stipriai pakenkė vėsus oras ir plaunantis lietus: nevisavertės užuomazgos masiškai krito, daugiau jų išsilaikė tik ant pavienių veislių obelų“, – sakė N. Uselis.

Panašiai kalbėjo ir Kluonaliuose, buvusiame vaismedžių medelyne, 6 hektarų sodą daug metų puoselėjanti dupultiškė Onutė Petravičienė. Gegužę žiedais apsipylus obelims ir ji vos ne už galvos stvėrėsi: kur gi reikės derlių dėti? O dabar žiūri, jog nelabai turi ką skinti, juolab kad šakas dar nupurtė ir audringi pajūrio vėjai.

„Kiek to gero šiemet užaugo, tiek“, – juokėsi pašnekovė. Anksčiau parduoti skirtus obuolius jiedu su vyru Rolandu Petravičiumi laikydavo ventiliuojamoje saugykloje, bet dabar ten pasideda tik savo šeimos reikmėms – sveikutėlių vaisių užtenka lig pat pavasario. Anot pašnekovės, jai nebesinori su sodo gėrybėmis stoviniuoti turguose. „Pas mus užsuka keletas nuolatinių pirkėjų. Be to, nemažai obuolių tiesiog atiduodame, pasiūlome, kad žmonės prisiskintų, parsivežtų, išsispaustų sulčių, dalį išdaliname daugiavaikėms šeimoms, senelių, globos namams“, – pasakojo ji.

O turguje obuoliai šiemet – brangūs, kai kur kilogramas kainuoja 1,40 ar 1,50, kai kur – 1,70 euro. Bet, anot pašnekovės, kai derlius visoje Lietuvoje menkas, tokia kaina yra normali, nenustebtų, jei sodininkai prašytų ir 2 eurų. Prižiūrėdami sodus, jų augintojai įdeda daug darbo: vaismedžius geni, tvarko šakas, ne kartą per sezoną tenka pjauti žolę.

Didžiausias darbas – medelyne

Paklausta, kodėl ją patraukė sodininkystė, O. Petravičienė atviravo, jog tikriausiai kalti genai. Varėnos rajone, Merkinėje, gyvenęs jos senelis apylinkėse buvo garsus sodininkas-mėgėjas, išmokęs vaismedžių sodinukus taisyklingai skiepyti. „Vaikas buvau, bet iki šiol pamenu, kad jį kaimynai į savo sodus talkinti kviesdavosi“, – pasakojo dupultiškė.

Moteris atviravo žinių sėmusis įvairiuose kursuose – vien knygų paskaityti, jos nuomone, neužtenka, reikia ir daug praktikos. Vaikščiodama po savo valdas, Onutė paprašyta kaip iš rašto bėrė obelų veisles, nors visas iškart išvardinti – misija neįmanoma, augina jų apie 30 ar 40. „Slava pobediteliam“ – rudeniniai, itin sultingi obuoliai, kaip ir rugpjūčio pabaigoje skinami baltarusiški „Kovalenkovskoje“. Labai gražūs, skaisčiai raudoni, skinami rugsėjo viduryje, išsilaikantys iki sausio pabaigos lietuviški „Štariai“. Atsparios šalčiams ir ligoms latviška veislė „Talvinauding“, taip pat belgiška „Kulono renetas“, įdomi vasarinė „Julija“ – šį raudoną desertinį obuolį prakandus ir vaisiaus vidus pasimato rausvas. Iš vasarinių veislės tiek išvaizda, tiek skoniu patraukia rusų „Medunica“. O štai populiarusis rudeninis „Auksis“ kelerius pastaruosius metus nuvylė: obuoliai ilgai neišsilaikė. Kurios obels vaisius skaniausias, patarimų sodininkė niekada neduodanti ir nesistengianti įpiršti, mat vieniems gali patikti saldžiarūgščiai, kitiems – rūgščiasaldžiai, tretiems, kaip pačiai pašnekovei, – saldūs.

Maždaug pusantro hektaro plotą užimančiame medelyne veša įvairių vaismedžių sodinukai. Jų čia – apie 8 tūkstančius.

„Kokias veisles nuo seno turiu, iš rankų nė vienos nepaleidžiu, vis atnaujinu“, – sakė nuo 2005-ųjų šį sodą valdanti, 25-erius metus sodinukų auginimu ir dauginimu užsiimanti pašnekovė.

Vaismedžių sodinukais O. ir R. Petravičiai prekiauja ir mugėse, organizuojamose Kretingoje per Rudens derliaus šventes. Prekiaus ir per šią šventę paskutinį rugsėjo šeštadienį. Vieno sodinuko kainos vidurkis – apie 10 eurų. Medelyne veša gražiai suformuotos ne tik obelaitės, bet ir kriaušės, slyvos, vyšnios, rojaus obuoliukai, raudoniu saulėje tviska šermukšniai... Čia, šioje, kaip šeimininkė pavadino, plantacijoje, ir vyksta svarbiausi darbai. „Būna, pasilenki prie augalo iš ryto, o atsistoji vakare. Per dieną su vyru ir dukra Laura tūkstantį sodinukų poskiepių suakiuojam, kitą dieną – vėl tiek pat“, – šypsojosi Onutė.

Dėl ko obuoliai pūva

Ne vienas sodininkas pastebėjo, kad šiemet obuoliai pūva dar nė nenukritę nuo šakų. Gal, sako, veislės besikeičiant klimatui netinka? Bet mokslininko N. Uselio žodžiais, obuoliai pūdavo ir anksčiau – vieni ruduodavo iš vidaus, kiti juoduodavo iš išorės, treti imdavo dvokti. Tik, kai derliaus būdavo daug, ne taip krisdavo į akis.

Po obelų žydėjimo arba dar tebežydint šiltas bei drėgnas oras ypač palankus rauplėms bei kitoms ligoms. Nors, skirtingai negu mėgėjų, versliniuose soduose stipriau leidžiama purkšti chemikalais, tačiau, įgyvendinant žaliojo kurso idėjas, efektyvių preparatų jau trūksta, nebėra iš ko rinktis. Pašnekovo manymu, nori nenori ateityje sodų augintojams teks pasiieškoti ligoms atsparesnių veislių, nors obuoliai ir nebus tokie skanūs, prie kokių pirkėjai pripratę.

Naudingu patarimu pasidalino ir O. Petravičienė: po vaismedžiais kaip kompostas supuvę vaisiai netinka – būtinai reikia išvalyti, išvežti, antraip ligos tik plis.

• Rašyti komentarą (4)