|
|
|
Demontuojant užtvanką, ketino iškelti užsilikusias žuvis
Šilutės bendrovė „Kavesta“ pradėjo Salanto miesto užtvankos demontavimo darbus: iš pradžių buvo išleistas vanduo į Salanto žemupį, Minijos link išplukdant žuvis. Tačiau masyvioms žuvims užsilikus nusekusiame tvenkinyje, užvakar, gaudant tinklu ir patalpinant į specialias talpyklas su deguonimi, buvo ketinta jas perkelti į Salanto upės žemesniąją dalį. Atvykus žuvininkystės bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos specialistams, paaiškėjo, kad po liūčių pakilus vandeniui, žuvys išplaukė pačios.
Nuleido karpius, lauks lašišų Nusekusiame tvenkinyje, kaip manė Salantų regioninio parko direkcijos specialistai, buvo užsilikę kelios dešimtys stambių žuvų, daugiausia – karpių, kurie anksčiau negalėjo išplaukti dėl savo masės ir per mažo vandens gylio ties užtvankos vandens išleidimo sklende. Nors projekto pradžioje svarstyta žuvis perkelti, tačiau aplinkosaugininkų, žuvininkystės specialistų bei ichtiologų nuomone, nemaža dalis žuvų būtų nugaišusi. Todėl bendru sutarimu nutarta žuvis išleisti kartu su tvenkinio vandeniu, ir tik užsilikusias perkelti. Sprendimas dėl užsilikusių žuvų buvo aptartas ir su vietinių žvejų asociacija „Salantų žvejų klubas“. Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus sakė, kad kažkokių ypatingų „trofėjinių“ žuvų Salanto tvenkinyje nebesimatė – vykdant įžuvinimo programą, buvo įleista karpių. Tačiau demontavus užtvanką, jau tikimasi atplaukiant neršti ir lašišų. M. Šečkaus žodžiais, užtvankos demontavimo darbai vykdomi pagal planą – kol kas nuleistas vanduo ir perkeltos žuvys, projektas turės būti užbaigtas kitąmet rugsėjį. Betoną sumals ir vėl panaudos Bendrovės „Kavesta“ inžinierius Donatas Stakvilevičius patikino, kad šios užtvankos demontavimo darbai nėra kažkuo ypatingi, tačiau juos pristabdė liūtys. „Penktadienį jau ketiname pradėti griauti betoninę užtvankos arką, o tiltelis pagal projektą išliks“, – sakė inžinierius. Jis papasakojo ir salantiškius dominančias aplinkybes, kad griovimo darbams naudoja specialią techniką – ekskavatorių su hidrauliniu kūju: „Betono luitus išvešime į gelžbetonio perdirbimo įmonę, kur juos sumals iki tam tikros frakcijos. Po to šią medžiagą sugrąžins ir ja bus tvirtinami upės šlaitai.“ D. Stakvilevičiaus žodžiais, užtvankos griovimo darbus jie gali atlikti tik iki rugsėjo 15 dienos, nes duodami tokie terminai dėl prasidėsiančio žuvų neršto. „Upelis pasileis tiesiai į apačią ir tekės sena vaga. Kaip tikina specialistai, užtvanka griaunama tam, kad galėtų atplaukti lašišos. Vietiniai žmonės juokauja, kad jų bus tiek, kad galėsime valgyti sočiai vietoj viščiukų“, – nuotaikingai kalbėjo inžinierius. Netiki projekto gerove Tačiau dėl to, ar tikslinga buvo griauti užtvanką, ligi šiol abejoja nemažai salantiškių. Šalia ardomos užtvankos gyvenantis Kazys piktinosi: „Ėjom į susirinkimus, kėlėm „lermas“, kad negriautų užtvankos, bet nieks neklausė mūsų. Atvažiavo ponai iš Vilniaus, nusprendė – griauti, o ką – juk reikia kažkaip nusigvelbti iš tų europinių pinigų. Nuleido Salantą, pavertė vaga, bet po kiek laiko užtuks, bus tas pats, kaip ir ligi šiol. Kas prižiūrės, jei 40 metų niekam nerūpėjo: jeigu būtų valę, būtų ir paukščiai, ir žuvys veisęsi, ir žmonėms būtų gerai buvę. Kaip dabar? Jei potvynis, skęs stadionas, užlies pievas, nuneš ir tiltą ties Kalnaliu.“ Projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ yra valstybinis projektas, kuriam pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės taryba. Esminis šio projekto tikslas – demontuoti Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą ir atlikti Salanto upės būklės gerinimo darbus, siekiant atkurti natūralią Salanto upės vagą, taip pat – suteikti natūralią upės tėkmę žuvims, kad jos galėtų pasiekti būtinas išgyventi neršto vietas, maitintis ir veistis, kitiems gyviems organizmams.
|
|
