|
|
|
Senoji Įpiltis garsi piliakalniais, tradicinėmis Oninėmis ir vėjo jėgainėmis
Aplink Senąją Įpiltį spiečiasi Naujosios Įpilties, Benaičių, Kiaupiškių ir Lendimų kaimai. Senoji Įpiltis yra šių kaimų, kuriuose gyvena apie 560 žmonių, centras. Šis, labiausiai nuo Kretingos miesto – apie 30 km – nutolęs ir prie Latvijos sienos prigludęs, kaimas garsus savo istorine praeitimi, menančia mūsų protėvių kovas su kryžiuočiais, vidurvasary švenčiamomis Oninėmis ir pašonėje sparčiai dygstančiomis vėjo jėgainėmis.
Gyvenvietė įsikūrusi išskirtinai gražioje kalvotoje vietoje: iš šiaurės ją juosia 3 piliakalniai. Čia išlikę Marijos ir Karių kalneliai, mitologiniai akmenys: Laumės lova, Bobelės kūlis, Aukuro akmuo. Įpiltis – kalavijuočiams strategiškai svarbi vietovė – pirmąsyk, taip pat kaip ir Kretinga, buvo paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Heinricho rašte. Įpilties praeitis dar prieškariu domino istorikus ir archeologus. 1934 m. į Benaičių kaimo, esančio už 3 km nuo Senosios Įpilties, kapinyną buvo surengta mokslinė ekspedicija. Tyrimams vadovavo mūsų kraštietis Vladas Nagevičius. Buvo atkasti keli ankstyvojo žalvario amžiaus – I tūkstantmečio – kapai: moters kape rasti gintaro kabučiai, berniuko kape – žalvario dirbiniai. „Įpiltiškiai ir aplinkinių kaimų žmonės labai norėtų sutvarkyti istorines vietas, kad jos taptų traukos vieta svečiams, o ir patiems būtų malonu po jas pasivaikščioti, - tvirtino Kultūros centro Senosios Įpilties filialo vedėja Birutė Stalmokienė. - Prieš penkerius metus mes, kaimų moterys, susibūrėme į klubą „Gardenija“, kad galėtume rengti projektus ir aplinkai tvarkyti gauti kažkiek lėšų. Vyrai išsivažinėja į darbus, o be to, mes, moterys, esame iniciatyvesnės. Tačiau vyrai visuomet padeda per kaimo talkas prie piliakalnių“. Įpiltiškių iniciatyva jau sutvarkytas mitologinis Aukuro akmuo ir aplink jį įrengta aikštelė. Greta piliakalnio pastatytos pagonybės simbolius įkūnijančios ąžuolo ir metalo kompozicijos. Gyvenvietę puošia iš ąžuolo išskaptuotos Karžygių skulptūros. Už etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimą šį sausį klubą „Gardenija“ bei jo vadovę B.Stalmokienę Padėkos raštu apdovanojo Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius. Kaimas švęs 755-mečio jubiliejų Pagarba tautos kultūrai ir savojo kaimo istorijos paveldui juntama vos įžengus į Senosios Įpilties kultūros namus. Viena nedidelė salė yra paskirta eksponuoti aplinkinių kaimų gyventojų dovanotas senienas: knygas, maldaknyges, monetas, verpimo ratelį. Ten pat – ir garbaus amžiaus įpiltiškės Adolfinos Repšienės ir dar jos senolės austi rankdarbiai. Įpiltiškiai geba pasidžiaugti ir savo krašto kūrėjais: kultūros namuose yra surengta jau anapilin iškeliavusio savamokslio dailininko Kurto Skroblio bei jo dukters Gintarės Skroblytės darbų parodos. Greta eksponuojami ir K.Skroblio mokinio – Įpiltyje gyvenančio Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko – nutapyti peizažai. Grakštumu žavi mokytojos Birutės Lengvinienės atvirukai bei karpiniai. Šią vasarą įpiltiškiai rengiasi švęsti kaimo 755-mečio jubiliejų. Todėl, B.Stalmokienės žodžiais, jie norėtų įrengti poilsio aikštelę prie Juodupės upelio, kur galima būtų palikti automobilius ir įsitaisyti poilsiavietę. Iš aikštelei numatytos vietos atsiveria nuostabus vaizdas į senuosius piliakalnius. Dar nėra tyrinėtas miške esantis Karių kalnelis. Ant Marijos kalnelio kažkada stovėjo bažnytėlė. Todėl „Gardenijos“ moterys parengė projektą, kad gautų lėšų ją atstatyti. B.Stalmokienė teigė, jog dar reikalingos lėšos ir pabaigti sutvarkyti bažnyčią ant Alkos kalno. Kaimo žmonės perklojo stogą, bet dar reikia sutvirtinti pamatus, pakeisti langus ir duris. Šią, 9 m ilgio ir 5 m pločio, medinę bažnyčią pagoniško alkakalnio viršuje 1928 m. pastatė vietinis įpiltiškis Klemensas Alonderis.
Traktorių parsivežti malkų iš miško savo kieme beruošiąs 66-erių Ignas Alonderis sakė, jog savo giminės istorija bei legendomis jis visiškai nesidomi. Tik patvirtino, jog Alonderių šiame kaime – kas kelintame kieme. Kaimas prieš geroką dešimtmetį dar turėjo 25 Onas. „Dabar Onų belikę tik 6. Praranda prasmę ir mūsų tradicinės Oninės. Dar važiuojame per kaimus, apkaišome Onų duris vainikais ir kviečiame jas į šventę. Bet Oninės jau - nebe tos, kaip anksčiau, kai prie piliakalnio sugužėdavo kelios dešimtys Onų su visom giminėm“, - nykstančią kaimo tradiciją apgailėjo B.Stalmokienė.
Įpiltyje kasmet gimsta tik po 2-3 kūdikius, o miršta 7-8 žmonės. „Sensta mūsų kaimas. Gal situacija pasikeis, jei gyventi atsikraustys daugiau jaunų šeimų. Todėl ir stengiamės, kad graži kaimo aplinka trauktų jaunas šeimas. Dieną kaime besutiksite tik pensininkus ir moksleivius. Moksleivių yra apie 70: jie lanko Piliakalnio pagrindinę, o ją baigę - Darbėnų vidurinę mokyklą. Nedarbo kaime nebeliko. Žmonės kooperuojasi ir būriu važinėja: vyrai - į „varkojinę“, į Palangos lentpjūvę, statybas Klaipėdoje, moterys – į Palangos sanatorijas, „maximas“. Aktyviausieji po darbų dar spėja ir į saviveiklos užsiėmimus: vaidinti dramos kolektyve, dainuoti ir groti kaimo kapeloje. „Jaunesniems sveikatos ir jėgų viskam užtenka. Senesnieji jau „nebepaslenka“, - juokavo B.Stalmokienė. Kaimo veidą pakeitė už 3-5 km pastatyti penki vėjo malūnai. „Mes nepykstame ant bendrovės „Achema“, kuri pastatė tas jėgaines. Jos mums netrukdo: stovi atokiai nuo kaimo, o žmonės gerai pardavė savo žemes“, - tvirtino pakeliui pakalbintas įpiltiškis Povilas. Po darbų į kaimą sugrįžę žmonės užplūsta dvi parduotuves. „Kas perka maistą rytojaus pietums, kas – vakarienei. Dukart per savaitę 22 įpiltiškiai ateina pasiimti laikraščių. Savaitgaliais žmonės būriais šurmuliuoja aplink parduotuvę: kas perka produktus, kas šiaip ateina pasižmonėti. Vyrai po butelį alaus čia pat, kieme, besišnekučiuodami išgurkšnoja“, - kalbėjo pardavėja Asta Augutienė. A.Augutienė sakė, jog ją žavi kaimo apylinkės: „Net ir žiemą pas mus gražu. Ką bekalbėti apie vasarą: pas kiekvienus būriais pailsėti suvažiuoja giminės, draugai“.
Būna, kad į šokius Įpilties kultūrnamyje suvažiuoja iki pusšimčio jaunuolių. „Susirenka visokio amžiaus: nuo 12 iki 25 metų. Šokiuose be policijos neapsieiname, nes iš Darbėnų būriais atvažiuoja mūsiškiams, atseit, „duoti į kaulus“. Mažieji į konfliktus nesivelia, o vyresnieji puola aiškintis santykius. Šiokią tokią išeitį suradome, pradėję ir mes rengti diskotekas penktadieniais, kaip ir Darbėnuose, - sakė B.Stalmokienė. - Šiuo metu kaime atokvėpis visiems: ir vyresniems, ir jauniems. Gavėnia kažkiek nervina jaunimą, bet nieko nepadarysi – įpiltiškių įsitikinimu, papročių reikia laikytis“. „Aš nė nemėgstu diskotekų, o be to, ir tėvai į jas neišleistų“, - tikino Įpilties centre sutikta aštuntokė Giedrė Augutytė. Paklausta, ar kaime yra jos bendraamžių ir ką jie veikia po pamokų, mergaitė atsakė: „Esame devyni aštuntokai. Draugaujame grupėmis. Po pamokų aš sutvarkau namus, nes abu tėvai dirba. Po to susitinku su draugėmis. Mūsų susitikimo vietos – parkelis arba prie kultūrnamio. Po to einame vienos pas kitas gerti arbatos“. Ką veiks pabaigusi mokyklą – įsikurs mieste ar grįš į kaimą - Giedrė sakė dar nežinanti: „Mano tėvai kilę iš skirtingų kaimų, bet namą pasistatė čia. Man čia patinka gyventi“. Šeštus metus Senojoje Įpiltyje, tėvų sodyboje besikuriantys Edmundas Litvinas ir Vilija Bružienė susikūrė tikrų tikriausią ramybės ir grožio oazę. Vienas seno tvarto galas šeimininko rankų dėka pavirto pirtimi, virš kurios dabar rengiami poilsio kambariai. Statiniai išpuošti senoviniais rakandais ir Edmundo drožtomis kaukėmis, kompozicijomis iš medžių kerų. Namų verandoje šeimininkai įsirengė nuosavą oranžeriją, kurioje – ir mini zoologijos sodas. Greta akmenų, daugybės įvairių augalų narve susirangęs „panteriukas Lepūnėlis“. Tai – audinė, kuri pati atklydo į sodybą. „Pagavome ją, labai patiko mudviem – paskiepijome ir auginame“, - tvirtino įspūdingos sodybos šeimininkai. Jų oranžerijoje vietoj kilimėlio puikuojasi kažkada iš savų tvenkinių atklydusio bebro kailis.
|
|
