|
|
|
Šilta žiema sustabdė miško kirtimą
Po itin sėkmingų praėjusių 2007 metų - kai medienos kaina šoktelėjo 40 proc., jos pardavė apie 90 tūkst. kub.m ir gavo apie 15 mln. Lt pajamų,- Kretingos urėdijos miškininkams 2008 metų pradžia liūdna: medienos pirkėjai reikalauja mažinti kainas, o medienos gamyba nevyksta, nes nusistovėjus šiltiems ir lietingiems orams, į pažliugusį mišką neįmanoma įvažiuoti. Žiemos darbus teks dirbti vasarą - Sąlygos šią žiemą labai blogos. Į mišką nei įvažiuoti, nei įeiti negali. Buvom įpratę, kad čia, pajūry, žiema nors vieną mėnesį ar dvi savaites užsibūdavo,- skundėsi urėdijos urėdas Antanas Baranauskas medienai ruošti nepalankiomis sąlygomis. Urėdijos miškuose užtvinę grioviai, apsemtos kirtimo vietos, pažliugę keliai. Virš 35 tūkst. ha valstybinių miškų patikėjimo teise valdanti Kretingos miškų urėdija ir šiemet planuoja pagaminti apie 93 tūkst. kub.m medienos ir 5 tūkst. kubinių metrų parduoti gyventojams kaip nenukirstą mišką. Tikimybės, kad planas gali likti neįvykdytas, urėdijos vadovas net nesvarsto. “Nevykdydami medienos paruošimo planų žlugtume. Nors esame valstybinė įmonė, iš valstybės negauname nieko, tik duodame”,- sakė jis. Praėjusiais metais vidutinė 1 kub.m urėdijos parduotos medienos kaina buvo virš 160 Lt. Visą pagamintą medieną Kretingos urėdija parduoda Lietuvoje registruotoms įmonėms. A.Baranausko teigimu, didžioji nupirktos medienos dalis ir lieka Lietuvoje. Į užsienį pirkėjai eksportuoja popiermalkes, kadangi Lietuvoje nėra jas perdirbančio celiuliozės fabriko. Popiermalkių urėdija kasmet parduoda apie 20-25 tūkst. kub.m. Tai plona (6-12 cm skersmens) - pušies, eglės, beržo ir drebulės mediena. Nors 2008 metams medienos pirkimo sutartys su pirkėjais sudarytos, šie pirkti medieną delsia, motyvuodami, kad sutartyse numatytos medienos kainos yra per didelės. “Pagal žaliavinės medienos pardavimo taisykles, peržiūrėti sutartis ir keisti kainas galime po trijų mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Šiuo metu Aplinkos ministerijai yra pateiktas projektas sutrumpinti šį terminą”,- aiškino A.Baranauskas. Neturintys galimybių kirsti mišką žiemą, miškininkai viliasi atsigriebti vasarą. “Nuolat kertame ir vasarą, bet žiema yra geresnis metas medienai gaminti”,- pastebėjo urėdas. Mišką vien nusikirsti - labai pelninga - Vien nusikirsti mišką yra pelninga, jeigu nereikėtų po to jo atsodinti, retinti, atlikti aibę darbų siekiant išauginti našų mišką,- teigė Antanas Baranauskas, šį savo teiginį pagrįsdamas urėdijos išlaidomis. Urėdija nepasisavina nenukirstų (metinės kirtimo biržės) medžių vertės. Už šią vertę ji turi atlikti miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbus. Priešgaisrinę apsaugą urėdija užtikrina ir privačiuose miškuose, kurie iš 75 tūkst. ha urėdijos teritorijos miškų užima daugiau kaip 50 proc. Miškui atkurti pernai urėdija išleido virš 5 mln. Lt, tai yra daugiau negu nenukirsto miško vertė. Daugiau, kadangi urėdija atkuriamuosius darbus vykdo ne vien ūkiniuose, bet ir saugomų teritorijų miškuose, kur kirtimai riboti arba draudžiami. Šie miškai sudaro virš 30 proc. urėdijos miškų. Šių miškų svarbesnė yra gamtosauginė, rekreacinė, o ne ūkinė reikšmė ir nauda. 2008 metais urėdijos miškininkai įveisė 278 ha naujo miško. Pagal vykmečio (dviejų penkmečių - iki 2016 metų) Kretingos urėdijos miškotvarkos projektą, ne mažesnį kaip 280 ha žemės plotą užsodinti mišku numatoma kasmet. Daugiausia naujo miško pasodinta Skuodo rajono nenašiose žemėse. “Kretingos rajone žemėtvarkininkai miškams sodinti žemės nedaug tepasiūlo”,- pastebėjo A.Baranauskas. Urėdijos miškuose yra daugiau kaip 400 km kelių, kurių priežiūra pernai urėdijai kainavo 602 tūkst. Lt. Praėjusiais metais buvo nutiesta 2,5 km naujų miško kelių. “Džiaugiamės, kad baigėme statyti 4 km kelią Juodupėnų miške, kuris buvo visiškai nebeprieinamas. Dabar ir uogautojams, ir grybautojams, ir gaisrininkams kelias yra”,- kalbėjo A.Baranauskas. Miškininkai brangina savo įrengtus bei prižiūrimus kelius, stato užtvarus. “Kartais žmonės pyksta dėl tų užtvarų, bet esant reikalui reikia kreiptis į girininkiją, ir užtvarą visada atrakins”,- pastebėjo urėdas. Pamatyti, kuo virsta neprižiūrimi miško keliai, A.Baranauskas siūlo užsukti į netoliese Kretingos esantį Ilgųjų pievų mišką, kuris visas atiteko privatininkams. “Visur buvo keliukai, mūsų padaryti. Dabar į mišką nebeįvažiuosi”,- sakė A.Baranauskas. Kretingos urėdija yra viena iš daugiausia mokesčių į valstybės ir Savivaldybės biudžetus sumokančių rajono įmonių. Nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir statų mišką, urėdija moka 5 proc. mokestį, netaikomą kitoms rajono įmonėms. Bendra 2007 metais urėdijos sumokėtų mokesčių suma viršijo 4 mln. Lt. Vien “Sodrai” jų sumokėjo apie 1,2 mln. Lt. “Įvažiuojam į mišką ar ne, Mokesčių inspekcija nepamiršta paklausti, kokie mūsų įmonės planai”,- pajuokavo Kretingos urėdijos urėdas A.Baranauskas.
|
|
