Susirgus augintiniui – į gyvūnų gydyklą

Bendrovės “Kretingos vettiekimas” gyvūnų gydykloje dirbantis 25-erių veterinarijos gydytojas Erikas Butkus sakė, kad tokią specialybę pasirinkęs iš pašaukimo. “Visada svajojau savo gyvenimą susieti su medicina. Taip susiklostė, kad pasirinkau veterinariją”, - teigė Erikas Butkus, mokslus Lietuvos veterinarijos akademijoje baigęs prieš metus.

Bendrovės “Kretingos vettiekimas” gyvūnų gydykloje dirbantis veterinarijos gydytojas Erikas Butkus sakė, kad domėtis veterinarijos naujovėmis, aktualijomis jis turi visas sąlygas: tiek informacija, tiek reikalingi medikamentai – čia pat, po ranka.

Beveik prieš metus jis ir pradėjo dirbti Kretingoje, bendrovėje “Kretingos vettiekimas”. Jaunas veterinarijos gydytojas sako, kad gydyti gyvūnus jam arčiau širdies, negu, tarkim, dirbti vadybinį darbą.

“Esu pasirengęs gilintis į gyvūnų gydymo subtilybes. Ir tam turiu visas sąlygas, kadangi dirbu bendrovėje, kurią pasiekia visos veterinarijos naujienos, aktualijos. Viską turiu po ranka – ir vaistus, ir informaciją”, - kalbėjo E.Butkus, kuriam tenka gyvūnus gydyti ne tik gydykloje: reikalui esant, jis vyksta į gyvūno savininko namus.

E.Butkus yra pasirengęs gyvūnų augintojus konsultuoti pačiais įvairiausiais klausimais: kaip laikyti, šerti, prižiūrėti ir gydyti savo augintinius – kates, šunis, dekoratyvinius triušius, paukščius ir kitus.

Veterinarijos gydytojas gyvūnų neskirsto į kilmingus - nekilmingus. “Suprantu, kad kiekvienas gyvūnėlis šeimininkui yra pats mieliausias, nesvarbu, kokia jo kilmė ar kaina. Ir gydymas bei priežiūra yra svarbu visiems augintiniams”, - savo nuomonę išsakė E.Butkus.

Tačiau kai suserga itin smulkūs gyvūnėliai – pelytės, žiurkėnai, - kartais atsitinka taip, kad gydymo kaina gerokai viršija gyvūno įsigijimo kaštus, ir gyvūnėlio gydyti tarsi neapsimokėtų. “Tačiau gerbiu kiekvieno gyvūno savininko pasirinkimą bei nuomonę: jeigu prašoma gyvūną gydyti, atsisakyti negalima”, - teigė E.Butkus.

Bendrovės “Kretingos vettiekimas” gyvūnų gydykloje atliekama profilaktinė vakcinacija, gydomos gyvūnų vidaus ligos, atliekama gyvūnų – labiau katinų ir katyčių – kastracija bei sterilizacija.

Anot E.Butkaus, gyvūnų augintojai, kuriems nesvarbu reprodukcija, turėtų dažniau pasiryžti kastruoti arba sterilizuoti savo augintinį. “Kam kankinti gyvūną, ypač laikomą bute. Gyvūno kastracija arba sterilizacija jo elgesio nepakeičia, ir nereikia baimintis, kad tokia operacija gyvūnui pakenks. Atvirkščiai, hormoniniai preparatai, kurių šeimininkai duoda, kad sumažintų augintinio seksualinį potraukį, yra daug pavojingesni. Operacija, pavyzdžiui, sterilizavus katę, sumažina pieno liaukų ligų tikimybę, nebėra pavojaus katei susirgti pūlingu gimdos uždegimu”, - apie daugybę klausimų gyvūnų augintojams keliančias kastracijos bei sterilizacijos procedūras kalbėjo vet. gydytojas.

E.Butkus siūlo ypatingą dėmesį atkreipti į augintinių vakcinaciją: taip išvengiama užkrečiamųjų ir gana pavojingų ligų. Gyvūną skiepijant, jį siekiama apsaugoti nuo 7 pavojingų ligų, iš kurių dvi – leptospirozė ir pasiutligė – yra pavojingos žmogui.

“Kadangi užkrečiamosios ligos yra sunkiai gydomos arba išvis neišgydomos, todėl gyvūnų augintojus ir ragintume vakcinuoti augintinius. Taip pat šeimininko rūpestis – apsaugoti augintinį nuo parazitų: kirmėlių ir išorės – blusų, erkių. Tam esti daugybė šiuolaikinių priemonių, kurias yra patogu naudoti ir gydytojui, ir pačiam augintojui”,- kalbėjo E.Butkus.

Veterinarijos gydytojas pastebėjo, kad dar didelė dalis gyvūnų augintojų daro šėrimo klaidų: žiūrėk, nusiperka brangų šunį, o jį šeria ne itin kokybišku ėdalu, nepasitaria su veterinarijos gydytoju, koks pašaras skirtingu augimo tarpsniu ar gyvūnui susirgus būtų pats geriausias. “Gyvūno augintojas visada gali pasitarti, kokio pašaro reiktų jo augintiniui. Dabar galimybių parinkti pašarą, tarkim, gyvūnui esant alergiškam ar susirgus kokia nors odos, vidaus liga, yra labai daug. Juolab, kad specializuotos įmonės parduoda tikrai kokybišką ėdalą”, - įsitikinęs E.Butkus.

Jis patarė nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją tada, kai sumažėja augintinio apetitas, jis vemia, viduriuoja, neįprastai elgiasi – geria daugėliau vandens, yra apatiškas. “Dažniausiai pasitaikantys negalavimai – augintinio apsinuodijimas maistu. Dažni ir ausų uždegimai. Jiems prasidėjus, gyvūnas dažniausiai krato galvą, ausys parausta. Patiems gydyti nepatarčiau – yra medikamentų, kurių be veterinarijos gydytojo žinios geriau nevartoti”, - perspėjo E.Butkus. “Tačiau esti atvejų, kai gyvūną tenka užmigdyti. Kai gyvūnas senas ir serga, ar yra patyręs sunkių traumų, pavyzdžiui, susidūręs su transporto priemone, šeimininkas kartu su vet. gydytoju turi spręsti, ką daryti. Dažnas iš šeimininkų supranta, kad gydymas tik pratęstų augintinio kančią”, - sakė E.Butkus.

• Rašyti komentarą (3)