Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

“Suskaičiavau, kad vien Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius pernai scenoje grojau 55 kartus. Teko koncertuoti Norvegijoje, Rusijoje, Argentinoje, Urugvajuje”, - plačią koncertų geografiją vardijo M.K.Čiurlionio proanūkis, 40-metis pianistas Rokas Zubovas.

Pranciškonų gimnazijos kvietimu R.Zubovas jau antrąkart lankėsi Kretingoje. Šįkart maestro pravedė moksleiviams integruotą dailės – muzikos – anglų kalbos pamoką, kurioje nagrinėjo M.K.Čiurlionio kūrybą, ir koncertavo miesto visuomenei.

M.K.Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas su menininko kūryba supažindina ne tik plačias klausytojų auditorijas didžiuosiuose Lietuvos ir užsienio miestuose. Jis mielai svečiuojasi ir rajonuose, bendrauja su moksleiviais. Koncertuoti ir papasakoti apie Čiurlionio kūrybą į Kretingą jis atvyko antrąkart.
Padeda suprasti Čiurlionio simbolius

R.Zubovas vadina save tikru „čiurlionistu“ ir pagal giminystę, ir pagal pašaukimą.

Jis padeda rengti kas ketverius metus vykstančius M.K.Čiurlionio tarptautinius pianistų konkursus. 1986 m. tokiame konkurse pats laimėjo pirmąją vietą.

R.Zubovas dešimt metų praleido Čikagoje: studijavo muzikos magistratūrą Šv.Depolo universitete, dėstė Šv.Ksavero universitetinėje muzikos mokykloje, rengė koncertus, paskaitas. „Norėjosi tarptautinei publikai Čiurlionį pateikti per simbolius muzikoje ir dailėje, kad kūrėjas būtų jiems suprantamas“, - sakė pianistas.

Jo žodžiais, Čiurlionis gyveno ir kūrė amžių sandūroje, kada politiniuose ir filosofiniuose sluoksniuose įžvelgiami pranašingi ženklai. „Tai yra būdinga visiems pereinamiems amžiams. Černobylio sprogimas, Amerikos „dvynių“ tragedija – tai vėlgi šių amžių sandūros ženklai, kuriuose „pranašai“ įžvelgia tam tikras reikšmes ir tuo užkrečia kitus žmones. Gimsta tam tikri judėjimai, kūrybinės srovės. Kaip tik tokiu metu gyvenęs Čiurlionis pakrypo į simbolistiką dailėje ir muzikoje. Jo kūryboje nuolatos tarsi varžosi žemiškasis ir dangiškasis pasaulis, žmogiškumo ir dieviškumo pradai“, - taip didžio menininko kūrybą bei ištakas apibūdino jo provaikaitis.

„Duok, dieve, kad atsirastų, kas geriau už mane pažįsta didžiojo menininko kūrybą, kam ji artima ir brangi, - samprotavo R.Zubovas. Jis mano, jog visą širdį atiduodąs Muzikos akademijos, kur dabar dirba dėstytoju, studentams. – Jei neperduosiu jaunajai kartai prosenelio kūrybinio palikimo, nepadėsiu jo perprasti, kas gi padės jiems priartėti prie tikrųjų Čiurlionio ištakų?“.

Giminės moterys lėmė muzikanto pasirinkimą

R.Zubovas pasakojo, kad jo vaikystė prabėgo labai inteligentiškuose prosenelės Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės namuose.

Jo senelė, Danutė Čiurlionytė, buvo ištekėjusi už Vladimiro Zubovo. Senelės buvimą šalia muzikantas jautė ligi pat jos mirties 1995 m.

„Tarpukariu į prosenelės S.Čiurlionienės namus rinkdavosi Lietuvos šviesuomenė: Maironis,V.M.Putinas, „keturvėjininkai“. Prosenelė buvo lyg „lakmuso popierėlis“: jos namuose nebuvo jaučiama antagonizmo santvarkoms, vyravo pagarba kitų tautybių žmonėms. Tvyrojo labai gera aura. Prosenelė man buvo tikrasis akstinas „eiti“ į muziką: jos namuose rinkosi egzaminams besiruošiantys studentai. Ji „įsikibo“ į mane ir padarė mane muzikantu“, - pasakojo pianistas. R.Zubovas tikino gerai prisimenąs prosenelę: kai ji mirė, jam buvo 12 metų.

Pašnekovas prisipažino, jog jį, kaip ir daugumą berniukų, traukė sportas: „Jei ne giminės moterys – senelė ir prosenelė – gal būčiau tapęs futbolininku“. Senelės, kompozitoriaus dukters D. Čiurlionytės – Zubovienės, raginamas tik nuo 16 metų apsisprendžiau būti muzikantu. Grodavau po 8-10 val. per dieną. Ir dabar studentams sakau: jei nori žinoti, ar muzika – tavo pašaukimas, užsidaryk ir grok visą darbo dieną. Tada susivoksi pats“, - tvirtino R.Zubovas.

Pašnekovo žodžiais, tik sulaukęs trisdešimties, jis suprato, kad muzika yra tikrasis jo meilės amatas, aistra, gyvenimo būdas ir savasties dalis. „1996 m. susižeidžiau ranką ir negalėjau groti. Suvokiau, - jei negrosiu, skaudės ilgiau, negu bet kada. Suvokiau, kad jau „apsigyvenau“ muzikoje ir be jos nebebūčiau savimi“, - atviravo muzikantas.

Giminystės šaknys – ir Kretingoje

R.Zubovas sakė žinąs, kad jo giminės šaknys išsidraikiusios ir po Žemaitiją. „Sofijos Kymantaitės – Čiurlionytės šaknys – Plungėje. O Zubovai irgi buvo šio krašto šviesuliai. Jie turėjo dvarų visoje Žemaitijoje. Pasižymėjo švietėjiška veikla: spaudos draudimo metais steigė lietuviškas mokyklas, klojimo teatrus ir patys juose vaidindavo. Zubovai buvo įsteigę kvartetą, kuris ne tik griežė dvaruose, bet koncertuodavo ir miestų visuomenei“, - kalbėjo R.Zubovas, Zubovų giminės palikuonis.

Pašnekovo žiniomis, ir Kretingos apylinkėse grafui Dmitrijui Zubovui priklausęs dvaras, kuris jo garbei buvęs pavadintas Dimitravu. „Legendų lygmeny giminėje išliko pasakojimas, kad D.Zubovas, didelis lėbautojas ir kortų mėgėjas, šį dvarą Kretingoje pralošė“, - sakė svečias.

Pianistas po viešnagės Pranciškonų gimnazijoje pasidžiaugė, kad Kretingoje jis atrado „šviesą“: „Ypatinga ne tik miesto aura, bet ir tai, kad čia – daug jaunų kūrybingų žmonių. Sostinės ir Kauno, kur verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, mokyklose jaunimui viskas tarsi padėta ant padėklo ir jiems nebereikia dėti pastangų, ieškant kultūros peno. Kretingoje į kūrybos procesą jauni žmonės anksti įsijungia patys“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas