Kad vaikų dantys būtų sveiki

Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Lijana Dvarionaitė paaiškino: „Jeigu vaikas turi įprotį ir įgūdžius, kaip tinkamai valytis dantis, jis vėliau neturės problemų su dantų sveikata.“

Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė, teikianti teorines ir praktines konsultacijas apie burnos ir dantų priežiūrą vaikams ir jų tėvams, pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti kūdikių burnytę, augančių vaikų dantis, kad ateityje dėl jų sveikatos būtų kuo mažiau problemų.

– Kaip reikėtų prižiūrėti kūdikio burnytę? Kokią tai turi įtaką būsimai dantų sveikatai?

– Kūdikio burnytė turi būti prižiūrima nuo pat pirmų dienų, vos tik vaikas pradedamas maitinti. Nors tai ir nėra lengvas darbas, tačiau tėvai turi tam nusiteikti – tai turi tapti kasdienis darbas, kuomet kūdikio burnytė valoma rytą ir vakare. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į naktinį valymą – naktį kūdikio burnytė mažiau apsivalo, nes sumažėja seilėtekis, ir kaupiasi bakterijos. Burnytė gali būti valoma šlapiu vatos tamponėliu ar specialiu antpirščiu-šepetėliu, švelniai perbraukiant dantenėles ir skruostų gleivinę. Taip, tikrai nėra lengva valyti kūdikiui burnytę, tačiau, nepavykus pirmą kartą, bandykite antrą ir trečią. Švarioje ir sveikoje burnytėje mažiau kaupiasi apnašos, bakterijos. Tokioje terpėje gali išdygti sveiki ir nesugedę pirmieji dantukai. Tačiau, jeigu kūdikio burna nėra paruošta dantims dygti, burnos gleivinė ir dantenos padengti apnašomis ir bakterijomis, o seilės yra rūgštaus pH, gali būti, kad vos tik išdygęs dantis pradės gesti.

– Kada reikėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą, kaip reikėtų nuteikti vaiką psichologiškai, kad apžiūra būtų sėkminga?

– Pirmas vizitas pas burnos priežiūros specialistą – burnos higienistą ar gydytoją odontologą – turėtų įvykti vos tik išdygsta pirmasis dantukas. Vizito metu vaikas susipažįsta su odontologine aplinka, specialistais. Dažniausiai jokia invazinė procedūra pirmą kartą neatliekama, o jeigu vaiko dantukai yra sveiki, tad ir baimės palikti toks vizitas neturėtų. Siūlyčiau tėvams pasidomėti, kur ir pas ką vesti savo vaiką pirmajam vizitui.

Kaip reikėtų aprengti vaiką pirmajam vizitui pas burnos priežiūros specialistą? Mano manymu, kuo natūraliau tai atliksite, tuo mažiau streso patirs tiek tėvai, tiek vaikas.

Svarbiausia nenaudoti neigiamai nuteikiančių žodžių, tokių, kaip: „tu tik nebijok“, „tau nieko nedarys“, „tau neskaudės“, „aš tai bijau odontologų, bet tau reikia nueiti“ ir pan. Atminkite, kad vaikas dar nežino, kas yra tas odontologas ir ko jam tikėtis iš jo, o gal jam labai patiks ši nauja aplinka ir gal vaikas niekada nepatirs tai, ką patyrėte jūs. Jeigu nesugalvojate, kaip apie pirmą vizitą pasikalbėti su savo vaiku, pasikonsultuokite su gydytoju odontologu, kuris jums patars, kaip tai padaryti tinkamai.

– Ar reikia gydyti pieninius dantis? Nes vis dar esama mitų, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie ir taip iškris.

– Taip, tai tikrai yra mitas. Ir pieninius dantis gydyti būtina! Negydomų pieninių dantų infekcija pažeidžia nuolatinių dantų užuomazgas, sutrikdo jų dygimo laiką arba jie visai neišdygsta. 

– Kokios yra vaikų dantų sveikatos problemos?

– Vis dar didelė dalis, tai yra kas antras vaikas Lietuvoje iki 3 metų, turi dantų ėduonį arba vadinamą buteliuko ėduonį. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi 94 proc. dantų ėduonies sukeltų problemų. Tai yra didžiausia Lietuvos vaikų dantų sveikatos problema. 

– Kokią įtaką dantų sveikatai turi vaikų dantų kasdienė priežiūra, higiena?

– Kasdienė dantų priežiūra yra pirmas dalykas, ką turėtų išmokti vaikai. Jeigu vaikas turi įprotį ir įgūdžius, kaip tinkamai valytis dantis, jis vėliau neturės problemų su dantų sveikata. Ir priešingai, jeigu vaiko dienos rutinoje nėra įpročio kasdienei dantų priežiūrai, jam gali atsirasti tokios dantų problemos, kaip dantų ėduonis, gingivitas ar periodontitas. Todėl labai svarbu, kad tėvai pasirūpintų savo vaiko burnos ir dantų sveikata, kad užaugęs vaikas sąmoningai valytųsi dantis.

– Kaip reikia prižiūrėti vaikų dantis? Kokie būtų konkretūs patarimai?

– Vaiko dantų priežiūra yra tokia pati, kaip ir suaugusiojo. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad savarankiškai vaikas pats dantis gali išsivalyti maždaug nuo 8 metų – iki 8 metų tai turėtų daryti tėvai arba bent jau su jų priežiūra.

Vaiko dantis valome rytą ir vakare, po 2 minutes. Naudojame minkštą dantų šepetėlį.

Pagal Odontologų rūmų rekomendacijas, nuo kūdikystės iki 3 metų vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika, taip pat vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – tėvams prižiūrint valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų: dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Jei vaiko gyvenamojoje vietovėje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, rekomenduojama vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm F. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Trejų–šešerių metų vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – tėvams prižiūrint valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų , tėvams prižiūrint. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio, dantų pastos likučius išspjauti, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vyresniems negu 6 metų vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1–2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Esant didelei ėduonies atsiradimo rizikai, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1–2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.

Visais atvejais vakare, prieš miegą, išsivalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Svarbu nepamiršti išvalyti tarpdančius – savarankiškai tarpdančius vaikas gali išsivalyti nuo 12 metų, – nes juose kaupiasi 95 proc. apnašų ir bakterijų. Tarpdančiai valomi dažniausiai vakare, nors galima ir rytą, naudojant tarpdančių šepetėlį, siauriems tarpdančiams – dantų siūlą. Tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlį gali parinkti tik burnos priežiūros specialistas. Iki 6 metų burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami.

– Kaip auginti vaiką, kad būtų teisingas sąkandis?

– Visų pirma, tėvai turėtų atpažinti vaiko daromus žalingus įpročius, tokius, kaip: piršto čiulpimo refleksas, kvėpavimo sistemos sutrikimai ir netaisyklinga vaiko padėtis tam tikrose situacijose. Pastebėjus šiuos žalingus įpročius tėvai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į vaiko veido asimetriją – anksti pastebėjus vaiko veido „netobulumus“, galima užkirsti kelią veido estetikos problemoms ateityje.

„Sveikatos“ informacija

Daugiau: burnos higiena

• Rašyti komentarą (0)