|
|
|
Kokias teises ir pareigas turi pacientas
Ne paslaptis, kad sėkmingą gydymą nulemia ne tik tiksli diagnozė ir tinkami vaistai – labai svarbu ir paciento pasitikėjimas gydytoju. Tačiau ką daryti, jei nuo pat pradžių pacientas pajaučia, kad gydytojas nepateisins jo lūkesčių, gydymo planas kelia abejonių arba nėra toks veiksmingas, kaip turėtų būti? Į skaitytojos klausimus apie tai, kokias teises turi pacientai ir kada jie gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių apgynimo ar sveikatai padarytos žalos atlyginimo, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Julija Kalpokienė. Skaitytojos klausimas: – Gydymo įstaigoje buvo paskirtas gydymas ir nurodyta pakartotinai lankytis patikrinimui, tačiau man nepatiko gydytoja, todėl praleidau keletą vizitų. Vėliau neturėjau galimybių atvykti į gydymo įstaigą, nebuvau tikra, kad noriu lankytis pas tą pačią gydytoją, nes suteiktas gydymas nedavė rezultatų. Dabar mano sveikata dar labiau pablogėjo, prireikė operacijos. Ar galiu reikšti pretenzijas gydymo įstaigai dėl netinkamai suteiktų paslaugų? LJAA narė, advokato padėjėja Julija Kalpokienė: – Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos paslaugos, suteiktos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Paslaugos turi atitikti šiuolaikinio mokslo lygį ir gerą patirtį, tačiau tai nėra universalus matas, nes tai, kokios paslaugos teikiamos, priklauso tiek nuo paslaugų teikėjo galimybių, tiek nuo paciento poreikių ir lūkesčių. Iš skaitytojos klausimo matyti, jog aktualus ne vien žalos pacientui atlyginimo klausimas, tačiau ir galimybė rinktis gydantį gydytoją ir tai, ar būtina laikytis gydytojo nurodymų. Pacientas turi teisę ne tik į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Esama ir ribojimų. Pavyzdžiui, pacientui pasirinkus privačią gydymo įstaigą, gali būti ribojama teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. Konkrečioje gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato tos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Taip pat pacientas turi teisę gauti informacijos apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti bei apie pacientui paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą, jo profesinę kvalifikaciją ir kitą informaciją, susijusią su paciento sveikatos būkle, gydymu. Taigi, pacientui teiraujantis, turėtų būti suteikta informacija apie gydantį gydytoją, o norint kreiptis į kitą gydymo įstaigą ar būti gydomam kito specialisto, pacientas gali pasinaudoti tokia teise. Kylant abejonių dėl paskirto gydymo ar diagnozės, galima kreiptis ir į kitą atitinkamos kvalifikacijos specialistą antrai nuomonei. Taigi, nepasitikint gydytoju, nereikėtų ignoruoti paskirto gydymo ar gydytojo rekomendacijų, o ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, kurie nekeltų pavojaus paciento sveikatai. Iškilus ginčui, pacientai turi teisę reikšti skundus gydymo įstaigai, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis. Pacientų skundai skiriami į dvi rūšis: skundai dėl paciento teisių pažeidimo ir skundai dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Pirmieji turi būti pateikti gydymo įstaigai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tada, kai pacientas sužinojo, kad jo teisės pažeistos (tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos). Pavyzdžiui, pacientui pageidaujant susipažinti su jo medicinos dokumentais, o gydymo įstaigai, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo riboti susipažinimą, atsisakius juos pateikti, pacientas gali teikti skundą gydymo įstaigai dėl jo teisių pažeidimo, tačiau toks skundas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tada, kai pacientas sužinojo, kad gydymo įstaiga atsisako sudaryti sąlygas susipažinti su prašomais dokumentais. Skundai dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teikiami ne vėliau kaip per trejus metus nuo dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą. Šie skundai teikiami Komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Svarbu, kad Komisija yra privaloma tokių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė institucija, vadinasi, prieš sprendžiant ginčą teisme, privaloma kreiptis į Komisiją. Žalos be kaltės modelis lemia, kad, sprendžiant pacientui padarytos žalos atlyginimo klausimą, nevertinama gydymo įstaigos ir žalą padariusio specialisto kaltė. Tačiau labai svarbu, kad pacientai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Nustačius, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlyginamos žalos dydis gali būti mažinamas arba žala iš viso neatlyginama. Taigi, pacientui nesilaikant teisės aktuose nustatytų paciento pareigų, gali tapti sunku arba neįmanoma reikšti pretenzijų dėl žalos, ypač tais atvejais, kai žala gali atsirasti ne tik dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, bet ir dėl to, kad pacientas nesilaikė gydytojo rekomendacijų ar nustatyto gydymo plano. Pavyzdžiui, pagaminus dantų plokštelę (protezus), gydantis gydytojas gali nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų atvykti profilaktiniam patikrinimui ir plokštelės derinimui. Pacientui nesilaikant rekomendacijų – nedėvint protezo pagal gydytojo nurodymus ar neatvykstant planinių vizitų, gali kilti nepageidaujamų padarinių, t. y. atsirasti žala asmens sveikatai. Tokiu atveju žala gali būti neatlyginama arba jos dydis mažinamas. Kitas svarbus aspektas, kad žala, atsiradusi dėl aplinkybių, kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar specialistas negalėjo numatyti, kontroliuoti ar jai užkirsti kelio (vadinama neišvengiama žala), nėra atlyginama. Jei prireiktų kreiptis dėl žalos atlyginimo, Komisijai reikia pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl svarbu kruopščiai rinkti ir išsaugoti dokumentus, galinčius pagrįsti patirtos žalos dydį. Pavyzdžiui, jei dėl patirtos žalos sveikatai pirkote vaistus, vykote konsultacijoms pas specialistus, reikėtų išsaugoti vaistų pirkimo čekius, kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus (kelionės bilietą ar kuro pirkimo kvitą, bilietą už automobilio stovėjimą, atvykus į gydymo įstaigą, ir pan.). Nors nėra privaloma pateikti dokumentus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau, esant galimybei, reikėtų tokius dokumentus (ar jų kopijas) susirinkti bei pateikti Komisijai.
PASTABA. Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai. --- Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org). LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t.t. Savo klausimus „Pajūrio naujienų“ skaitytojai gali siųsti el. p.: pn.klausimas.teisininkui@gmail.com. Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.
|
|
