|
|
|
Apie talentingouji buotanika, katras ėšaukštėna žemaitiu kalba
Lietuvuos Seims 2021 metos yr paskelbės muokslininka, buotanika, žemaitiu raštėjės veikieji, konėga prancėškuona Jorgi Ambroziejaus Pabriežas metas – sokaka 250 metu nu šiuos Kretinga garsėnontiuos asmenybės gėmėma. Nepataikava aukštaitems Apie anū žėnuoma kap apie buotanika – ta tema yr parašės apie 50 darbū, bet vertings palėkėms ateitėis kartuoms yr geruoka dėdesnis: buotanikas žuodyns, augalū morfuoluogijės lietoviu terminū žuodyns, 800 augalū rūšiū herbariums, pėrmasis lietoviu kalba parašyts geografėjės vaduovelis, geografėjės terminū žuodyns, luotynu kalbuos vaduovelis, apie 250 pamuokslu ivaires žmoniū gyvenima ėr tėkiejėma klausimas. Ons rašė lėnkėška ėr luotynėška, bet daugiause – šiaurės žemaitiu kretingėškiu tarmė. Kap Kretinguo ivykusiuo konferėncijuo, skėrtuo J. A. Pabrieža pagerbtė, nuskombieji pruofesuoriaus Giedriaus Sobačiaus mintis, tuos asmenybės raštėjė fuormavuos ėr tesies posi šimta metu. Žmaitėška rašyt ons pradiejė dar XVIII a. pabaiguo, onksčiausis teksts bova 1798 metas pėrmoujė advėnta savaitė sakyts pamuokslus Raudienu parapėjės bažnyčiuo. Kumet rašė tou teksta, J. A. Pabrieža nebova 30-ėis metu. Apie 1827 metos, sosėtelkės daugiau tėis muokslėnė buotanėka veikla, ons sosėdūrė so pruoblema – nebova žemaitėšku terminū, kap pats sakė, nebova tautėnės žemaitiu gramatikas. J. A. Pabrieža bendrėnė kalba miegėna formoutė pagal savė. Vėina pagrindėniu nuostatu bova rašytė kuo panašiau i žmuoniū šnekamoujė kalba tamė kraštė, katram anėi gyven. Tep bova patuoge soprastė žemaitems dounininkams, sunke – aukštaitems. Bet J. A. Pabrieža ni nesistėngė taikytėis pri aukštaitiu, bandė kortė bėndrėnė kalba, skėrta šiaurės žemaitems. Sava kalba ons net bova pavadėnės pajūri žemaitiu kalba, bova nosakės net terituorėjė, kor ta kalba galiuo – „15 myliu nu Baltėjės jūras i krašta gėloma“.
Per žingsni ligi bėndrėnės kalbuos Kap yr miniejis G. Sobačius, J. A. Pabrieža sava žemaitiu bėndrėnė kalba parėngė svarbios buotanikas veikalus, tarp katrū ėr 1843 metas baigts apie 1 tūkstonti ronkraštėniu poslapiu ožėmontis augalū sistematikas veikals. Be kėta kuo, „Taislius Auguminis“ ronkraštis 2008 metas bova itraukts i UNESCO pruogramas „Pasauli atmintis“ Lietovuos naciuonalini registra kap nacionalėnės reikšmies duokumenta pavelda objekts. Nu ronkrašti parašyma pradiuos praejus 175 metams, 2009 m. bovo išlesta pėrmoji anuo dalis, 2014 m. – ontroji, o 2015 m. – trečioji. Veikals vertings ėr kap lietovėšku augalū vardū šaltėnis, ėr kad tep poike atskled XIX a. pradiuos pajūri žemaitiu rašyba ėr kalbuos savėtomą. Pagal J. A. Pabriežas žemaitiu bėndrėnės kalbuos idiejės, anuo muokinys Simons Gruosus, katras tep pat, kap Jorgis Ambraziejos, gyvena Kretinguos vienuolynė, parašė gramatika, pridiejė 3 tūkst. žuodiu žuodyneli. O didžiausis kėta iškilaus žemaiti – Simuona Daukanta – veikals „Istorija žemaitiška“ konėga Juozapa Butavičiaus ėrgi bova perrašyts pagal anuo muokytuojė J. A. Pabriežas rašyba. Kap konferėncijuo kalbiejė Kretingos pranciškuonu vienuolyna bibliuotekininkė ėr Jorgi Ambraziejaus Pabriėžas beatifikacijės inicijavima gropės narie Nėjuolė Raudytė, tū muokiniū ėr sekieju bova kor kas daugiau – be minietu S. Gruosa, J. Butavičiaus, – tou patė dounininku rašyba vartuojė Simfruonijus Žabakevičius, Iziduorius Každailevičius ėr kėti. J. A. Pabriežas žemaitiu rašuomuosės kalbuos ypatomus yr išskyrės Šiauliū universiteta pruofesuorios Juozas Pabrieža. Ons atkreipė diemesi, kad jau tas laikas J. A. Pabrieža soprata: dvijū skirtingu kalbiniu sistemu – žemaitiu ėr aukštaitiu – kuront bėndrėnė kalba, neimanuoma soplaktė i vėina, bėndrėnės kalbuos pagrinds tor būtė arba aukštaitėšks, arba žemaitėšks. J. A Pabrieža pasirinka žemaitėška varianta. Pruofesuoriaus žuodes, kas šėndėin galieto pasakytė, kap kuront lietoviu bėndrėnė kalba būtu atsitėkė, je XIX a. būto bovė išlesti J. A. Pabriežas veikala ėr tumet parašyta, bet neatspausdinta kalbininka konėga Juoza Čiuldas žemaitiu gramatika? Kas žėna, gal renkontėis Lietovuos valstybės bėndrėnė kalba, būtu pasirinkta žemaitiu kalba?
J. A. Pabrėžas atmėnėms iomžints Kretinguo. Bruole prancėškuona dar prieš kara ont konėga kapa pastatė kuoplytelė ėr pradiejė rinktė medžiaga anuo beatifikacije. 1993 m. bova išlesta pranciškuona Vėktuora Gidžiūna parašyta monografijė „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tas pates metas prišas vienuolyna ėr bažnyčė pastatyts paminkls; žymaus koniga vardo pavadinta gimnazijė, prie anuos stuov medėnis paminkls J. A. Pabrėža; miestė yr anuo varda gatvė. Šimeta iškėliam žemaitiou pagerbtė Muotiejaus Valončiaus viešuojuo bliuotekuo sorėngta konferencėjė; Kretinguos rajuona savivaldybės Kultūras skyrius sudarė ir 200 egz. tiražo išleda knyga „Žemaičių šventasis. Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“.
|
|
