Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 16 %
Naktį18°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar Europos Sąjungai reikėtų stiprinti sienų apsaugą ir griežtinti imigracijos politiką?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą Vasario 16-osios Akto signatarų parašų. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui nusprendžiau surinkti visus – teberenku dar dabar“, – Palangoje pristatydamas parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ kalbėjo ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.

Parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ pristatė ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Surinko 18 iš 20 autografų

Parodą europarlamentaras L. Mažylis pristatė atidarydamas savo biurą, kuris gan simboliškai įsikūrė Vasario 16-osios Signatarų alėjoje, pastate, iškilusiame toje vietoje, kur būta Palangos progimnazijos. Joje mokėsi keturi iš 20 Vasario 16-osios akto signatarų: Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys ir Steponas Kairys – šį faktą primena architekto Algirdo Žebrausko suprojektuotoje alėjoje 2018-aisias atidengta skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurta stela. „Viskas prasidėjo 2015 metais, kai šeimos archyve radau laiškų bei kitų dokumentų su kai kurių Vasario 16-osios Akto signatarų parašais. Tada mes buvome įsitikinę, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas yra negrįžtamai dingęs. Aš gi sugalvojau tam tikru būdu jį atkurti: surinkti visų jį pasirašiusiųjų autografus“, – kaip gimė mintis rinkti kolekciją pasakojo profesorius L. Mažylis, 2017-ųjų pavasarį Berlyno diplomatiniame archyve radęs Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo.

Parodos stenduose eksponuojami istoriniai dokumentai, kuriuose įamžinti svarbiausią moderniosios Lietuvos valstybės dokumentą 1918 metų vasario 16 d. pasirašę signatarai. Ekspoziciją L. Mažylis sakė rengęs 2020-ųjų Vasario 16-osios minėjimui, o dabar ją penktadieniais ir šeštadieniais galima apžiūrėti jo biure Palangoje, esant geram orui – Vasario 16-osios Signatarų alėjoje.

„Naiviai tikėjausi, kad man nuo 2015-ųjų iki Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo 2018-aisiais užteks laiko surinkti visus 20 autografų. Dabar 2021-ųjų vasara, o dviejų signatarų, dr. Jurgio Šaulio, kurio ranka parašytas Akto originalas, ir bankininko Juozo Vailokaičio, kuris juk turėjo pasirašinėti galybes dokumentų, kaip neturėjau, taip neturiu“, – prisipažino profesorius.

Paskutinis – Antano Smetonos parašas

Pirmieji autografai, nuo kurių ir prasidėjo kolekcija, – Stepono Kairio, Aleksandro Stulginskio ir Jono Vileišio, buvo šeimos archyve. Kaip akcentavo L. Mažylis, parašai dėti ant įvairiausių dokumentų ir įvairiu laiku: štai Stepono Kairio parašai yra ant Antaninai Mažylienei 1937 m. siųsto atvirlaiškio iš Šveicarijos. Pasak profesoriaus, pats laiško turinys esąs labai filosofiškas ir kiek politologiškas: S. Kairys prisipažįsta, kad jaučiasi išstumtas iš Lietuvos politinio gyvenimo. Yra ir dar vienas jo parašas: S. Kairys buvo akcinės bendrovės „Grandinė“ steigėjas, profesoriaus kolekcijoje – 1931 m. jo pasirašyta akcija.

Stendus, kuriuose eksponuojami dokumentai su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų parašais, galima apžiūrėti Palangoje, europarlamentaro L. Mažylio biure, o esant geram orui – Vasario 16-osios Signatarų alėjoje.

Kaip pasakojo L. Mažylis, kai kuriuos parašus rasti buvę itin sunku, kai kurie rasti per kolekcininkus Lietuvoje ir užsienyje. „Štai čia Petro Klimo laiškai, kuriuos kiti kolekcininkai yra suradę Prancūzijos antikvariatuose, nes kažkokiu būdu dalis jo archyvų liko ten“, – pasakojo L. Mažylis rodydamas P. Klimo, 1925–1940 m. dirbusio nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje, 1937 m. rašytą raštą VDU rektoriui Mykolui Riomeriui ir 1939-aisiais siųstą atvirlaiškį žmonai į Šveicariją, kuris, nepasiekęs adresatės, grįžo į Paryžių.

Laimingu atsitiktinumu galima pavadinti istoriją su Alfonso Petrulio autografu. Žinodamas, kad A. Petrulis savo laiku buvo Pivašiūnų klebonas – o Pivašiūnuose buvo krikštijamos abi L. Mažylio anūkės, – profesorius paklausė dabartinio klebono, gal jis žinantis pas kurį nors parapijietį esant kokį nors A. Petrulio pasirašytą dokumentą. Jam buvo pasiūlyta užlipti į klebonijos antrą aukštą ir pasirausti po dokumentus, kurie nėra klebonijos turtas. Ten L. Mažylis rado Ūkininkų draugijos pajamų ir išlaidų sąmatas, kurias 1911 m. būdamas draugijos iždininkas ir revizijos sekretorius kirilica pasirašė A. Petrulis.

„Paskutinis autografas mano kolekcijoje – ilgai ieškotas Antano Smetonos parašas. Tikrai daug vargo turėjau jo ieškodamas. Gal dabar daug kas nori jį turėti, o gal anksčiau nevertino ar tiesiog bijojo laikyti ką nors, pasirašytą buvusio Lietuvos prezidento“, – svarstė profesorius L. Mažylis, nelabai seniai įsigijęs 1935 m. išleistą A. Smetonos kalbų ir raštų rinkinį „Pasakyta parašyta“ su autoriaus ranka užrašyta dedikacija generolui Jonui Bulotai.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas