Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną10°C debesuotumas 4 %
Naktį9°C debesuotumas 36 %
Apklausa

Ar Kretinga turi politinį lyderį?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Prie Kretingos – garsiausias kuršių archeologinis kompleksas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-06-01
Kretingos miesto prieigose esantis Ėgliškių-Andulių kompleksas skaičiuoja tūkstantmetę istoriją.

Važiuojant per Kretingą Klaipėdos link, išsyk už Bajorų gyvenvietės pasukus į dešinę, žvyruotas kelias už 1 km atveda prie Ėgliškių-Andulių piliakalnio, kur stovėjo Kretingos pilis, Livonijos ordino sudeginta 1263 m. Tačiau mūsų protėviai šiose apylinkėse gausiai apsigyveno dar pirmaisiais amžiais prieš Kristų, – tai liudija greta aptiktas kapinynas ir pilkapiai, kurie išvien su pilimi ir priešpiliu, gyvenviečių liekanomis ir alkakalniu sudaro didžiausią ligi šiol ištyrinėtą ir Europoje žinomiausią kuršių žemės archeologinį kompleksą.

Ėgliškių-Andulių kompleksą tyrinėjusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktarė Audronė Bliujienė patikino, kad šis archeologinis kompleksas išsiskiria itin plačia chronologine aprėptimi – nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki XIII a., kol buvo sudeginta pilis.

„Vien kapinynas užima 2,62 ha plotą. Archeologinių tyrimų duomenys rodo, kad jame žmonės buvo laidojami visą tūkstantmetį – nuo II iki XIII a.: II–VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, o nuo IX a. iki XIII a. jau vyravo mirusiųjų deginimo paprotys. Netoliese yra kitas įdomus romėniškojo laikotarpio – nuo II a. iki Kristaus – kapinynas su degintinais kapais urnose. Romėniškojo laikotarpio ir didįjį kapinynus skiria nemažas atstumas“, – Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje „Kretingos rajono archeologiniai tyrinėjimai ir perspektyvos“ kalbėjo A. Bliujienė.

Mokslininkė akcentavo šią vietą turint ne tik seną, bet ir tragišką istoriją, nes vietovė išarta ir iškasta iki 2 m gylio, 1972-aisiais vedant magistralinį dujotiekį, nutiestas 6 m pločio žvyrkelis. Radiniai išblaškyti po Europos muziejus.

Kapinynas tarp dviejų kaimų – Andulių ir Ėgliškių – buvo žinomas Europos archeologams nuo XIX a. pab. Jį intensyviai tyrinėjo Berlyno muziejaus direktorius Alfredas Giotzė. Pagrindinėje teritorijos dalyje stovėjo sodyba (iki 1914–1918 m.), priklausiusi Ėgliškių seniūnui Martynui Blyžei, o dalis kapinyno pateko į M. Blyžės kaimynų valdas. Žemės savininkai perkasė dalį kapinyno, o rastas senienas pardavė Berlyno muziejui. Vėliau didžiuma radinių, kaip karo grobis, pateko į Maskvos archeologijos ir istorijos muziejų, o dalis išvis pradingo.

Kapinyną tyrinėjo ir kretingiškiai: kraštotyrininkas Ignas Jablonskis, muziejininkai istorikai Donatas Butkus ir Julius Kanarskas. Iš viso yra ištirta: 1 degintas kapas, datuojamas II–I a. prieš mūsų erą ir per 800 nedegintų II–XII a. bei sudegintų IX–XIII a. kapų. Juose buvo aptikta ginklų, namų apyvokos daiktų, drabužių liekanų, unikalios keramikos. „I. Jablonskis Kretingos muziejui perdavė III a. kuršės papuošalą, kuriame dominuoja vario lydinys su alavo danga, puoštas raudonu emaliu. Tokio niekur daugiau nerasta. Tai rodo, kad Vakarų Lietuvoje buvo įkurtas savitas emalio gamybos centras, neturintis analogų aplinkiniuose kraštuose“, – užtvirtino mokslininkė.

Ėgliškių–Andulių kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą ir nuo 2005-ųjų saugomas valstybės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas