Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną35°C debesuotumas 10 %
Naktį22°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingiškė Kristina Burškytė, šiuo metu baigianti Muzikos pedadogikos ir gretutines psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, teigia, kad dalyvavimas „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ skatino keisti požiūrį į ją supančią aplinką ir ugdė kritiškumą.

Buvusi „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė Kristina Burškytė savo kasdienybės neįsivaizduoja be pedagogikos. Kretingiškė šiuo metu baigia muzikos pedagogikos ir psichologijos gretutines studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir tikina, kad pasitelkus muziką galima efektyviau mokyti ir kitų disciplinų, o įgytos žinios „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ keičia ir jos pasaulėžiūrą.

Mergina prisiminė, kad „Kuprinėje“ pradėjo rašyti 2013-aisiais: „Su bendraklase pagalvojome, kad reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kad vėliau nesigailėtume nenuėjusios. Buvome tuo metu labai iniciatyvios – ir Marijono Daujoto mokykloje priklausėme mokinių tarybai, ir renginius organizuodavome, ir mokyklos parduotuvėlėje dirbome. Veiklų buvo daug, bet manėme, kad pravers ir dar viena.“

Ugdė kritiškumą

Pašnekovei atminty išliko atliktas socialinis eksperimentas, kai kartu su vienos Kretingos rajono mokyklų jaunaisiais žurnalistais kupriniečiai klausė vyresnių žmonių, ar šie jiems nupirktų alkoholio. Anot kretingiškės, tokie eksperimentai ir diskusijos apie žmonių reakcijas ir straipsnių rašymą išmokė stebėti aplinką ir matyti, kas vyksta artimoje aplinkoje – mokykloje, būreliuose, tarp draugų, ir gvildenti įsišaknijusias problemas.

Viena jų – moksleivių nenoras valgyti mokyklos valgyklose. „Aš pati mokykloje visada valgydavau valgykloje, man problemų šiuo klausimu niekada neiškilo, bet nemaža dalis bendraamžių rinkdavosi alternatyvas – pavyzdžiui, per pertraukas eidavo į parduotuvę. Pasidalinus šia idėja su kitais kupriniečiais, kilo mintis, kad galėtume šią problemą ištirti ir kitose mokyklose“, – tikino K. Burškytė.

Labiausiai merginai įsiminė pirmasis interviu straipsniui apie šv. Valentino dieną: „Kalbinau pažįstamą porą, tačiau jaudulio tikrai netrūko, niekada prieš tai nebuvau ėmusi interviu. Labai jaudinausi, tačiau labai padėjo mentorė Dovilė Urnikienė, kuri paaiškino, kaip užduoti tinkamus klausimus, kaip negalima pašnekovui įpiršti savo nuomonės, kad nebūtina tik iš anksto sugalvotus klausimus užduoti, galima ir ką nors ekspromtu paklausti, nebijoti paklausti papildomo klausimo ar kelis kartus perklausti, jeigu kokia nors detalė yra neaiški.“

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijoje prasidėjo pirmosios merginos viešos publikacijos ir mokymasis, kaip rišliai, aiškiai pateikti savo mintis. Taip pat iki šiandien pašnekovei yra įstrigusios dvi mentorės Dovilės frazės – „bloga reklama irgi yra reklama“ ir „nėra kvailo klausimo, yra tik kvailas atsakymas.“ „Išgirdusi šias dvi frazes pradėjau labiau atkreipti dėmesį, ką žmonės sako ir kaip elgiasi. Nemaža dalis politikų įvairių laidų metu teigia, kad žurnalistai užduoda kvailus klausimus, tačiau jie patys vengia į juos konstruktyviai atsakyti, neslėpdami tiesos. Dvi paprastos frazės, tačiau kai kasdieniame gyvenime imu jas pastebėti, tikrai suprantu, kad tai man padarė didelę įtaką, keičiasi ir mano pačios mąstymas“, – tikino K. Burškytė.

Skatina nedvejoti

Pašnekovė jau ansktyvoje vaikystėje žinojo, kad sies savo ateitį su muzika: „Pamenu, dar darželyje vienai savo draugių sakiau, kad būsiu muzikantė, tačiau niekas šių mano žodžių rimtai nepriėmė. Ilgainiui manęs ši mintis nepaleido, tad ir baigdama mokyklą žinojau, kad rinksiuosi studijas, susijusias su muzika.“

K. Burškytė teigė, kad dalyvavimas „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ jai suteikė daug žinių, kurios buvo naudingos ir studijų metu. „Bendravimo psichologijos paskaitų metu, kai buvo mokomasi, kaip imti interviu iš kitų žmonių, nemažai man jau buvo žinoma – nebūtina užduoti naują klausimą pašnekovui baigus kalbėti, galbūt jis norės ką nors daugiau pridurti. Taip pat svarbu stebėti kūno kalbą – galbūt jis kalbėdamas pats sau meluoja – kai kurie ženklai kartais gali labai daug pasakyti apie tą žmogų ir ką jis iš tiesų galvoja. Nebūčiau pagavojusi, kad straipsnių rašymas „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ turės man tokią didelę išliekamąją vertę“, – apibūdino kretingiškė.

Šiuo metu pašnekovė derina studijas su mokytojos padėjėjos darbu Kauno „Suzuki“ mokykloje. „Aš noriu mokyti ne tik muzikos. Man labai įdomi vaikų psichologija, o muzika – kaip raktas mokyti juos pažinti pasaulį. Studijos parodė, kiek daug muzika gali pagelbėti besimokant lietuvių kalbos, matematikos, dailės, istorijos ir kitų disciplinų. Muzika gali būti labai stipri pagalbinė priemonė, labai džiaugiuosi, kad tai sužinojau ir dabar noriu visų dalykų studijas pabaigti, kad galėčiau integruoti muziką“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, jai su vaikais lengviau ir paprasčiau rasti bendrą kalbą negu su suaugusiaisiais: „Pastarųjų emocijas kartais sudėtinga perprasti, nes suaugusieji yra linkę nuslėpti tikruosius jausmus, o vaikai yra labai nuoširdūs – jeigu jiems kas nors nepatinka, jie to neslėps. Kaip mokytojos padėjėja dirbu su vaikais, kuriems sunkiau sekasi skaityti – turime keletą kartų per savaitę papildomų individualių užsiėmimų.“

Pasak kretingiškės, didžiausias iššūkis dirbant nuotoliniu būdu – sulaukti vaikų prisijungiant į užsiėmimus. „Dirbdama su vaikais pradedu suprasti, kada turėtų būti kiekvieno jo lūžis ir pasimatyti progresas, tačiau jeigu vaikas kartą ar daugiau nedalyvauja užsiėmimuose, kelių paskutinių pamokų laikas tampa bevertis, vėliau užtrunkama, kol pavyksta sugrįžti į pirminį etapą ir progresuoti“, – tvirtino K. Burškytė.

Moksleivius, svarstančius, ar dalyvauti „Jaunųjų žurnalistų akademijos“ veikloje, K. Burškytė ragino nedvejoti: „O kodėl gi ne? Kas gali blogiausio nutikti? Jei nepatiks, galėsi išeiti. Jeigu nepamėginsi, liksi toje pačioje vietoje nė kiek nepatobulėjęs. Kartais pagalvojam – o jeigu būčiau prieš metus pradėjęs sportuoti, koks būčiau šiandien? Tą patį klausimą galima ir perfrazuoti – o jeigu prieš metus būčiau prisijungęs prie jaunųjų žurnalistų – kiek būčiau sužinojęs naujos informacijos, parašęs tekstų ir kaip būčiau pasikeitęs?“

Pasak merginos, šiuolaikiniai paaugliai gali pamanyti, kad rašymas yra nepopuliaru. „Paaugliai įžvelgia tendencijas, analizuoja, kas dabar yra populiaru. Tekstų rašymas gali atrodyti nepatraukli veikla, tačiau tai labai praplečia akiratį, keičia mąstymą, vėliau praverčia ir darbo aplinkoje – darbdavys labiau vertins tą, kuris paauglystėje rašė straipsnius laikraštyje negu tą, kuris savo laisvalaikį skyrė betiksliam naršymui socialiniuose tinkluose. Pamenu, kai darbinausi darželyje, manęs klausė, kokiomis veiklomis esu užsiėmusi. Kai pasakiau, kad kurį laiką rašiau gimtojo miesto laikraštyje, klausiantieji sukluso ir liko nustebę“, – atskleidė K. Burškytė.

Sigita RAZMUTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas