Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Išsaugojo Prezidento Aleksandro Stulginskio baldus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2021-05-21
Jokūbaviškės Elvyros Šimkutės (nuotr.) giminaitei prezidento duktė Aldona perdavė saugoti baldus, kurie po restauravimo perduoti mokyklos kraštotyros muziejui.

Jokūbaviškių Elvyros Šimkutės ir Felicijos Stramilaitės – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro kraštotyros muziejaus įkūrėjos – pastangomis buvo rasti, identifikuoti ir atkurti prezidento Aleksandro Stulginskio dvare prieškariu stovėję baldai – stalas, krėslas ir kėdė. Prezidento anūko Jono Lino Juozevičiaus rūpesčiu, Kaune šie baldai buvo restauruoti ir prieš pandemiją padovanoti mokyklos muziejui.

Atidavė saugoti tarnaitei

Prabangiu mėlynu gobelenu aptraukti, art deco stiliumi sukurti minimalistiniai baldai, jokūbaviškių manymu, galėjo puošti prezidento dvaro rūmų, stovėjusių dabartinio skvero, priešais skulptoriaus Motiejaus Narbuto iškaltą paminklą A. Stulginskiui, verandą arba darbo kambarį.

Šių baldų sugrįžimo istorija susijusi su dvare tarnavusiais žmonėmis, jų palikuonimis. „Mano tėvo Stasio Šimkaus teta Domicelė Gailiutė tarnavo pas Stulginskius. Prezidentas su žmona Ona buvo ištremti užėjus sovietams, o jų duktė Aldona tuomet mokėsi Kaune ir išvengė tremties. Ji grįžo į Jokūbavą ir čia kurį laiką gyveno, tvarkė tėvų ūkį. Bet čia jai buvo nesaugu, ir pasitraukdama ji paprašė Domicelės pasaugoti baldus, kol sugrįšią. Mūsų visa šeima gyveno viename name, ir iš vaikystės gerai prisimenu tuos badus stovėjus prigrūstame mažame Domicelės kambarėlyje, – ji laukė sugrįžtant Stulginskių“, – pasakojo 69-erių E. Šimkutė.

O kai suprato, kad šie nebegrįš, baldus iškėlė į kitus kambarius. „Krėsle, atsimenu, tėvas sėdėdavo, kėdė ir stalas – verandoj, mama apkraudavo jį pelargonijomis“, – prisiminė pašnekovė. Ji atviravo, kad vaikystėje nelabai tesupratusi, nei kas tas prezidentas – mokykloje nemokė, o ir žmonės nelabai atvirai tekalbėdavę. Antra vertus, vaikui nelabai tokie dalykai ir rūpėję.

Prezidento Aleksandro Stulginskio atminimo Jokūbave puoselėjimu rūpinasi buvusi ilgametė pedagogė Felicija Stramilaitė.

Atšventė 100-mečio jubiliejų

Baldai jokūbaviškių Šimkų namuose prastovėjo iki 2000-ųjų, kol E. Šimkutė sugalvojo daryti remontą. Tuomet stalą ji išbogino į daržinę, o kėdę ir krėslą užkėlė ant aukšto. „Vienądien kažkaip „atšoko“ mintis, kad čia gi – Stulginskių palikimas. Susisiekiau su Felicija, o ji – su JAV, Čikagos priemiestyje, gyvenančia Aldona Stulginskaite-Juozevičius, kuri patvirtino, kad tai tie patys baldai, kuriuos ji kažkada Domicelės prašiusi pasaugoti“, – kalbėjo moteris.

Ją papildė F. Stramilaitė: „Ligi pandemijos kasmet iš Amerikos į Lietuvą atvykdavo prezidento anūkas Jonas Linas. Aldona, su kuria ryšius palaikome nuo 1991-ųjų, gyvena kartu su jo šeima. Kai Jonas Linas apsilankė prieš pandemiją, įdaviau baldų nuotraukas, kad parodytų savo motinai.“

Beje, Aldona šiemet balandį atšventė savo 100-mečio jubiliejų. Senieji jokūbaviškiai ją prisimena buvus labai paprastą, nuoširdžią, draugavusią su kumečių vaikais. „Kol galėdavo atvykti, būtinai aplankydavo ir savo vaikystės vietą – Jokūbavą. Ji ligi šiol lietuviškai kalba kuo puikiausiai, be jokio akcento. Sūnus pasakojo, kad ji tik prieš dvejus metus, kai sykį pasiklydo Čikagoje, padėjo automobilio raktelius, o ligi tol dar vairavo savarankiškai“, – pasakojo F. Stramilaitė.

Prezidento A. Stulginskio šeima

Autentiški skrybėlė ir laikrodis

Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Lidijos Šiškienės rūpesčiu į jų mokyklos muziejų taip pat atkeliavo ir prezidento skrybėlė. „Kai A. Stulginskis grįžo iš tremties, jis aplankė savo giminaitį Kazimierą Stulginskį, kuris, bijodamas tremties, savo pavardę buvo pakeitęs į Stulgį. Kazimieras Stulginskis buvo mano mamos pusbrolis. Žinau, kad prezidentas jam padovanojo kailinius, staliuką ir šią skrybėlę. O gal netyčia ją paliko?“ – pasvarstė L. Šiškienė, kuri išprašė ją iš giminaičių savo vadovaujamos mokyklos muziejui.

Mokyklos muziejuje tarp autentiškų prezidento A. Stulginskio šeimos daiktų yra ir laikrodis, kurį padovanojo šviesaus atminimo kretingiškis pedagogas Petras Rudys; „Pats atvežė, patikinęs, kad šį prezidento laikrodį buvo įsigijęs per tarpininkus“, — akcentavo F. Stramilaitė, kuri muziejų ėmėsi kurti dar 1989-aisias, Jokūbavo mokyklai švenčiant įkūrimo 70-metį.

Nuo to laiko ir užsimezgė mokyklos pažintis bei draugystė su prezidento A. Stulginskio šeima – jo dukterimi ir anūku. Aldona perdavė sūnui Jonui Linui atgautą nuosavybę Jokūbave – dabartinį parką, o Jokūbavo bendruomenė pernai su juo 50-iai metų pasirašė panaudos sutartį.

Dvarininkų palikimas griūva

Pagrindiniai Jokūbavo dvaro rūmai buvo mediniai, bet jie neišliko. F. Stramilaitė juos gerai prisimena, nes daugiau kaip vienerius metus, 1984-aisiais atsikrausčius į Kretingą, jai teko juose gyventi. „Viename gale buvo biblioteka, kultūros namai, o kitame gyvenome 4 šeimos. Deja, 1986-aisiais rūmus nugriovė, buvo išlikę puikūs rąstai. Žmonės ligi šiol atseka, kieno statyboje jie buvo panaudoti“, – kalbėjo buvusi ilgametė jokūbaviškė pedagogė.

F. Stramilaitės žodžiais, būdamas agronomas, specializavęsis gyvulininkystės srityje, Jokūbave A. Stulginskis įsteigė pavyzdinį ūkį, jo karvės buvo labai pieningos, geriausių Europoje veislių – parsigabendavo iš Olandijos, Danijos. Produkciją pats veždavo į Kretingos turgų, o mieste, netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, turėjo savo pieno produktų krautuvėlę. Ligi šių dienų išliko du ūkiniai Jokūbavo dvaro, įkurto dar XVIII a. dvarininko Jokūbo Nagurskio, pastatai, kuriuos valdė ir A. Stulginskis. Vienas jų, iš pradžių tarnavęs kaip muitinės užeiga, kurioje apsistodavę iš Klaipėdos į Rygą keliaudavę pirkliai, itin įdomus – su arkinėmis durimis ir viduje išlikusiomis skliautuotomis lubomis – ir saugomas kaip vietinės reikšmės neogotikinis paminklas.

Kitas įdomus tuo, kad išliko mūryta estakada šienui užvežti. Tokių pastatų, F. Stramilaitės žiniomis, Lietuvoje buvę nedaug, dar yra išlikęs Biržuvėnų dvare. Deja, šie ūkiniai dvaro pastatai buvo privatizuoti, turi daug šeimininkų, o jų būklė – labai prasta.

Skvere, prie kelio, išliko pamatai, kur stovėjo Jokūbavo dvaro rūmai.

Buvo parsivežęs ir tėvą

A. Stulginskis su žmona Ona ir vienturte dukterimi Aldona Jokūbave gyveno 14 metų, pasibaigus jo, kaip prezidento, kadencijai ( 1922–1926) – nuo 1927-ųjų iki tremties 1941-aisiais.

Žinoma, kad kažkurį laiką Jokūbave gyveno prezidento tėvas Domininkas, miręs 1937-aisiais, ir palaidotas Jokūbavo kapinėse. Kaip užrašyta ant paminklo, išgyvenęs lygiai 100 metų. „Gal tėvą parsivežė prieš pat jo mirtį, – svarstė F. Stramilaitė, – nes jo niekas neprisiminė iš jokūbaviškių, kai rinkome prisiminimus, nepasakodavo nė pati Aldona.“

Prezidento motina Marijona mirė 1901-aisiais, kai Aleksandras buvo 16-kos. Ji palaidota Kaltinėnuose, kur bežemių valstiečių, auginusių 12 vaikų, šeimoje, ir gimė A. Stulginskis. Ant M. Stulginskienės paminklo užrašyta; „Sūnus – motinai: ačiū už Meilę, Duoną ir Gyvenimą.“

Pats A. Stulginskis, išgyvenęs 84-erius metus, mirė 1969-aisiais, palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas