Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gimnazisto kūryba vainikuota auksu ir sidabru

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2021-05-14
Linas Daugėla tikino, kad dar vaikystėje pajutęs, kad žodinė kūryba taps jo mėgstamiausiu gyvenimo „arkliuku“.

Kretingos pranciškonų gimnazijos abiturientas 19-metis Linas Daugėla, pasak jo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Daivos Ataitės, gimnaziją baigia su pergalės trenksmu – vaikino ilgametės kūrybinės pastangos Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse šiemet buvo įvertintos 2 medaliais:  aukso – publicistikos ir esė sekcijoje bei sidabro – poezijos sekcijoje. 

Kretingoje gimęs ir augęs L. Daugėla savo kūryba jau yra žinomas ir „Smilčių“ skaitytojams. Jis taip pat – ir jaunimui skirto mūsų laikraščio priedo „Kuprinė“ korespondentas, „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys. Apie tokius žmones, kaip Linas, sakoma, kad jo pilna visur: jis dar dalyvauja respublikiniuose mokinių kūrybiniuose, filosofiniuose konkursuose, fotografuoja, o jo meninės nuotraukos stebina pagautų akimirkų gelme ir jautrumu.

Kretingiškiai jau kelerius metus mato Liną savanoriaujant parapijoje – jis patarnauja per šv. Mišias, talkina bažnyčios renginiuose.

Tačiau šįkart su mąsliu ir ramiai mintis dėstančiu L. Daugėla pokalbis – apie tai, kas jam yra literatūra, kaip į ją atėjo ir atsivėrė savo kūrybiniam polėkiui.

– Kas paskatino tave rašyti, gal giminėje yra kūrybingų žmonių? Kurgi toji pradžia?

– Kurti pradėjau seniai, o rimčiau – nuo penktos klasės, kai pradėjau lankyti Pranciškonų gimnaziją. Ligi tol parašinėdavau, labiau patikdavo vaizduoti gamtą. Prisimenu ir savo pirmąjį eilėraštį, šiandien jis, aišku, skamba naivokai. Bet tai, kad literatūra bus manoji sritis, didysis pomėgis, supratau gana anksti: jau penktoje klasėje dalyvavau respublikiniame mokinių epistolinio rašymo konkurse, šeštoje – patekau į 10-tuką, o septintoje laimėjau pirmąją vietą.

– Besimokydamas gimnazijoje, dalyvavai keliose dešimtyse olimpiadų, konkursų, tapai ne vieno jų laureatu. Gal prie laimėjimų priprantama? Kuris jų tau buvo svariausias?

– Nežinau, ar įmanoma priprasti prie laimėjimų, ypač – žodinės kūrybos srityje. Lyg ir ruošiesi iš anksto, bet kiekvienąkart į vaizduojamą dalyką gali pažvelgti kitaip. Nėra taip, kaip, tarkim, matematikoje. Mokslą galima įvairiais būdais pasitikrinti, o kūrėjui labai svarbu žinoti, ką apie jo kūrybą mano kiti. Filologų konkurso vertinimai taip pat labai priklauso nuo komisijos požiūrio. Vertintojai ir padeda išgirsti tuos dalykus, kurių pats negirdi ir nepastebi.

Pernai ir šiemet konkursai dėl pandemijos vyko nuotoliniu būdu. Tiesiog reikėjo išsiųsti keletą  darbų, o komisija įvertino juos kaip bendrą autorinį darbą, kaip kūrybos reiškinį. 

Filosofijos olimpiadoje vėlgi kitaip – ten reikėjo pasirinkti iš 5 temų, ir aš, be abejo, pasirinkau sau mieliausią – rašiau apie meną.

Fotografijos būrelio vadovės Redos Čičiūnienės paskatintas, taip pat dalyvauju respublikiniuose mokinių fotografijos konkursuose: pernai konkurse „Jaunas žmogus XXI amžiuje“ užėmiau ketvirtą vietą, šiemet dar nežinau rezultato.

Užpernai siunčiau savo darbus ir į Lietuvos karinių jūrų pajėgų surengtą konkursą „Jūrinės valstybės labui“ ir laimėjau pirmą vietą. Kariškiai atvyko pasveikinti į mokyklą ir viešai „įteikė“ prizą – savo orkestro koncertą. Taip pat dalyvavau konkursuose „Šešėlis šviesoje“, „Krištolinis objektyvas“. 

Labiausiai, aišku, įsiminė tie konkursai, kurie vyko gyvai, ypač – pernai liepą Anykščiuose surengta jaunųjų kūrėjų vasaros akademija, kur suvažiavo menininkai iš visos Lietuvos.

– Ar filologų konkursų laimėjimai, ypač aukso ir sidabro medaliai, suteikia kažkokių privilegijų, gabūt – ir finansinį paskatinimą?

– Ne, nėra piniginių premijų, tačiau bus pridėti vertinimo balai stojant į aukštąsias mokyklas: už auksą – 1,5 balo, sidabrą – 1 balas. Ir nors aš per trejus metus iš viso surinkau 6 balus, tačiau maksimaliai man bus pridėta 2,5 balo.

Lino Daugėlos nuotraukose – akimirkos žybsnis, trapus ir praeinantis.

– Jau mokyklos suole tapai  poetu, filosofu, iš daugumos išsiskiriančiu savo požiūriu į gyvenimą, būties samprata. Ar nesijautei praaugęs bendraamžius ir ar tai netrukdė kasdienei bendrystei? Nelaikė klasės draugai tavęs moksliuku, keistuoliu?

– Anksčiau – taip, ir tai galima buvo priimti kaip savotiškas patyčias. Bet dabar visi žino: Linas –  menininkas. Tarkim, fotografuoju sau griovio kraštą, ir niekas nebesistebi. Kiekvienas žmogus yra skirtingas: vienas vienoks, kitas kitoks. Visuomenė kūrėją visuomet priima kitaip. Bet aš iš tikrųjų augau, per daug nekreipdamas dėmesio, ką mano kiti. Jau devintoje klasėje pavyko susirasti bendraminčių, kurie domėjosi menu, o dešimtoje klasėje per filologų konkursus įgijau nemažai draugų iš visos Lietuvos. Pastaruosius dvejus metus labai trūko tiesioginio ryšio su jais, tačiau vis vien bendravome, ir, tikiuosi, bendrausime toliau.

– Kaip apibūdintum savo kūrybą? Koks tavo lyrinis herojus?

– Man nesvarbu, ar rašau prozą, ar poeziją, man visąlaik norisi prasmės, paprastų dalykų esmės. Mane įkvepia kasdienės gyvenimiškos situacijos: tai gali būti net akimirka, kažkokia refleksija, būties virptelėjimas. Žodžiais stengiuosi apčiuoti jausmą, kuris priverčia stabtelėti, įsiklausyti. Mano lyrinis herojus – įžvalgus, dramatiškas ar ieškantis dramatizmo, kurį ir nulemia mano kūrybiniai ieškojimai ir mano paties vidinis pasaulis.

– Eilėraščių, esė, pamąstymų turbūt jau šūsnis nugulė į stalčių. Ar nepamąstai išleisti pirmąją rinktinę?

– Tokių minčių turiu, bet tai nėra paprasta dėl pinigų. Ne visus eilėraščius drįsčiau viešinti, bet jau yra geras pusšimtis, kuriuos galėčiau paleisti į pasaulį.

– Jau šią vasarą užsivers vienos tavo gyvenimo durys ir atsivers kitos. Kur – filologijos, fotografijos ar dvasininkijos – link ves tave tolesnis kelias? O gal studijuoti pasirinksi kažką visiškai netikėto, nesusijusio su dabartiniais pomėgiais?

– Aišku viena – noriu būti laisvas kūrėjas. Žadu rinktis filologijos arba fotografijos studijas, bet dar nesu tikras dėl apsisprendimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas