Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Botanikos sodas įprasmina Jurgio Pabrėžos darbus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-04-23
KU Botanikos sodo vadovė Asta Klimienė tikino, kad siekia gaivinti etnofarmacinį paveldą tam, kad lankytojams suteiktų žinių apie nuo seno gydymui vartotus augalus.

Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode yra suformuoti 5 skyriai: dendrologinis, dekoratyvinių želdinių, rytietiškų sodų, Lietuvos floros ir vaistinių-prieskoninių augalų. Pastarąjį, šiemet minint kraštiečio mokslininko botaniko vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines, sumanyta pertvarkyti į etnofarmacinę kolekciją, kuri savo forma primena baltiškąjį gyvybės medį.

J. A. Pabrėžos paveldui pažinti

KU Botanikos sodo vadovė profesorė Asta Klimienė pasakojo, kad anksčiau jų sode auginta vaistinių-prieskoninių augalų kolekcija pertvarkyta pagal baltiškąjį modelį, sukuriant atskiras zonas. Joje atsirado ir etnofarmacinių, arba liaudyje naudojamų kaip vaistinių, augalų zona, kurioje jau pasodintas valerijonas, vingiorykštė, šalpusnis, dilgėlė, bitkrėslė ir kt. Tokius augalus gydymo tikslais vartojo liaudies mediciną gerai išmanantis botanikas J. A. Pabrėža.

„Iš viso etnofarmacinei kolekcijai atrinkome 19 nuo seno mūsų krašte augančių gydomųjų augalų. Jie susodinti grupėmis į apskritimo, gyvačiukės, saulutės formomis kuriamą gyvybės medį, o suformuoti takai primena medžio kamieną“, – apie baltiškojo paveldo, kurį puikiai išmanė ir gydydamas žmones naudojo J. Pabrėža, edukacinę kolekciją pasakojo A. Klimienė.

Spartus vaistinių augalų plitimas mūsų krašte sietinas su krikščionybės plėtra – atsirado vienuolynai, buvo pradėta auginti iš kitų kraštų atsivežtus augalus, vartoti juos gydymo tikslais.

Etnofarmacinė kolekcija kuriama baltiškojo gyvybės medžio forma.

Pirmasis aprašė Žemaitijos florą

Pasak A. Klimienės, liaudies medicina Lietuvoje pradėta fiksuoti XIX a., kai susidomėta žodine liaudies kūryba: pirmųjų užuominų aptinkama dainose, pasakojimuose, vėliau pradėta rengti ekspedicijas.

„Nemažai žinių apie lietuvių liaudies mediciną pateikė Motiejus Valančius, Simonas Daukantas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius. Tačiau didžiausią palikimą paliko etnobotanikas J. A. Pabrėža: jis pirmasis Vakarų Lietuvoje, 1835–1843 m. veikale „Taislius auguminis“ žemaitiškai aprašė šio krašto florą“, – kalbėjo mokslininkė.

Kone dešimtmetį kūręs savo garsųjį botanikos veikalą, J. A. Pabrėža pažino ir labai taikliai aprašė augalus pagal tuo laikmečiu populiarią K. Linėjaus sistemą (pagal rūšis). Iš viso jis susistemino ir aprašė 250 genčių ir 400 rūšių ne tik žolinių, bet ir kultūrinių augalų, kurie tuo metu augo valstiečių ir ūkininkų daržuose, dvarų šiltnamiuose, tarp jų – netgi egzotišką pasiflorą.

Daugeliui augalų, ypač vartojamų liaudies medicinoje, lotyniškus pavadinimus pavertė žemaitiškais, arba suteikė naujus. Iki šių dienų yra vartojama apie 300 augalams J. A. Pabrėžos suteiktų pavadinimų.

Rytietiškuose soduose – 4 ekspozicijos

Be edukaciniais tikslais puoselėjamo botaninio J. Pabrėžos palikimo dar kita naujovė KU Botanikos sode yra pagal kraštovaizdžio architekto Petro Grecevičiaus projektą kuriami rytietiški sodai.

„Esame įpratę matyti Lietuvoje vis labiau populiarėjančius japoniškus sodus, tačiau Europoje galima išvysti bendrą rytietiškų sodų tendenciją. Todėl taip pat edukaciniais tikslais sumanėme sukurti 4 rytietiškų sodų ekspozicijas, atspindinčias Japonijos, Kinijos, Korėjos ir Bali salos sodų specifiką bei tų šalių kultūros dvasią“, – kalbėjo A. Klimienė.

Bendras rytietiškų sodų plotas – 0,5 ha. „Augalų skaičiaus neakcentuojame, mums svarbu atspindėti bendrą sodų tendenciją, tarkim, Korėjoje pagrindinis sodų akcentas – pastatai, Japonijoje – akmuo“, – tvirtino pašnekovė.

Jos žodžiais, dabar tik formuojamas rytietiškų sodų kraštovaizdis, pirmuosius vaizdus galima bus išvysti rudeniop.

---

Profesorės A. Klimienės žodžiais, Lietuvoje šiandien suskaičiuojama 1 tūkst. 350 rūšių savaiminių induočių augalų: tai – tokios augalų rūšys, kurios mūsų krašte savaime auga nuo neatmenamų laikų. Iš jų 485 rūšys yra vaistiniai augalai, o iš šių 37 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas