Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Veisti šunis jaunai veterinarei – labiau pomėgis negu verslas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2008-01-18

Šiomis dienomis padvariškei Airidai Bereišienei baigėsi pusiau motiniški rūpesčiai: basendžių veislyno “Afrikana” savininkės augintinės – dviejų mėnesių sulaukusios kalytės Troja, Nimba ir Tundrita - palieka savo gimtuosius namus. Dvi kalytės liks Lietuvoje – Klaipėdoje ir Kaune, viena iškeliaus į Latviją. “Džiaugiuosi, kad šuniukai surado labai gerus šeimininkus. Bus ne taip sunku atsisveikinti”, - sakė A.Bereišienė, kurios augintinei – basendžių veislės kalei Perlai - ši vaikų vada – pirmoji.

Šunų veislyno “Afrikana” savininkė Airida Bereišienė šiomis dienomis išsiskyrė su savo mažosiomis augintinėmis: basendžių kalės Perlos pirmoji šuniukų vada du mėnesius augo Airidos namuose, po to iškeliavo pas naujuosius šeimininkus. “Stengiausi labai nepamilti šuniukų, kad būtų lengviau su jais išsiskirti”, - sakė veterinarijos gydytojos išsilavinimą turinti šunų veisėja.

Apsisprendė įkurti veislyną

Airidos Bereišienės, kaip ir jos vyro Arvydo išsilavinimas – veterinarijos gydytojai, tačiau šio darbo nedirba.

Jauna šeima kurį laiką dirbo Airijoje. Ten jie paglobodavę kaimynų šunis: išmaudydavo, apžiūrėdavo, sušukuodavo.

“Gyvūnai patinka nuo mažens. Airijoje auginti šunį ar katę nebuvo sąlygų. Tačiau kai sugrįžau į Lietuvą, žinojau, kad be naminio gyvūno tikrai nebūsiu”, - sakė A.Bereišienė, kuri visų pirma įsigijo didelį ir gražų šunį – kurtsharą Urdį.

Būtent tokios veislės šuo vaikystėje skęstant Airidą už plaukų ištraukė iš ežero.

Kurtsharas Urdis – Baltijos šalių nugalėtojas paukštšunių grupėje, nuolatinis parodų dalyvis. Sausio 3 dieną Urdžiui sukako 3 metai, o sveria jis apie 35 kg.

Kurtsharas tiek myli savo šeimininkę, kad nenori išleisti jos iš namų. “Todėl visur važiuojame kartu”, - sakė A.Bereišienė, kuri dėl savo augintinio elgesio visiškai nesibaimina: šuo – dresuotas, taigi problemų nekelia.

Mylinti gyvūnus moteris įsigijo ir basendžių veislės šunų: dvi kalytes - trispalvę Nilą ir rudaplaukę Perlą bei patinėlį Faro. Jo motina praėjusiais metais Švedijoje, iš kur Faro ir kilęs, buvo pripažinta basendžiu Nr.1, šiemet gi tokį titulą pelnė Faro brolis.

“Iš Faro ir aš labai daug tikiuosi”, - sakė veislyno “Afrikana” įkūrėja.

Jai veisti šunis tapo labiau pomėgiu negu verslu. “Verslininke nebūsiu, nes noriu viską daryti tik labai gerai, o ne bet kaip. Todėl labai atidžiai rinkausi kalytes, patinėlį – kad ir kraujas geras būtų, ir kad šunys atitiktų visus veislei būdingus kriterijus”, - sakė A.Bereišienė.

Konkurencijos veisti basendžius Lietuvoje nėra. Mūsų šalyje – tik 7 šios veislės suaugę šunys.

Plėsti savo veislyną, įsigyjant daugiau veislių šunų, A.Bereišienė neketina, nebent dar pavyktų nusipirkti gerą basendžių kalytę. “Įkūrusi veislyną įsipareigojau sau basendžius veisti ne dėl kiekio. Noriu pasiekti, kad mano veislyne basendžiai pasiektų patį tobuliausią šios veislės tipą”, - apie savo planus kalbėjo šunų veisėja.

Ji veisia ir britų trumpaplaukes kates, tačiau dokumentais negarantuoja jų kilmės. Šunys gi – visi su dokumentais.

Basendžių veislės šunys gali būti skirtingi: Airidos Bereišienės veislyne auginami ir trispalvė, ir rudaplaukė basendžių veislės kalės. Veislei privaloma, kad krūtinė, uodegos galiukas ir letenėlės būtų balti, o visa kita – gamtos žaismas.
Veislė, sukurta gamtos

Dar A.Bereišienė basendžius pavadintų gyvūnais tarp šuns ir katės: basendžiai neloja, jei reikia – išleidžia gerklinį balsą – jodelį – ir taip susišneka tarpusavyje. Kai kurie basendžiai gali laipioti tvoromis, kaip katės. Be to, basendžiai – tikri švaruoliai: išsilaižo, išsiprausia, kaip ir katės – nuo letenėlių iki kailiuko. Tą švarą A.Bereišienės augintiniai pademonstruoja ir ant kurtsharo Urdžio kailio: šiam nelabai patinka, bet jis vyriškai iškenčia basendžių švaros procedūras.

Basendžiai – iš Afrikos kilę šunys. Medžiotojai, kuriems reikia išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Todėl maistas jiems – pati didžiausia motyvacija. Vieninteliai šunys, kurie medžioja uosle ir akimis, bėga šuoliais. Bėgdami išsitiesia, todėl gali bėgti labai greitai. A.Bereišienės veislyne net keliskart už basendžius didesnis kurtsharas Urdis turi su kuo palenktyniauti.

Įdomus, būtinybę išlikti bet kokiomis sąlygomis įrodantis ir kalės elgesys: prižiūrėdama savo šuniukus, ji išvalo kakučius, šlapimą, kad jauniklių neužuostų plėšrūnai.

Basendžiai – labai sena šunų veislė: jai – 5 tūkst. metų. Žmogus į šią veislę nesikišo – ji yra suformuota gamtos. Basendžiai – tai ir karalienės Kleopatros, faraonų numylėti šunys.

A.Bereišienė sakė, kad legenda pasakoja, kodėl basendžiai neloja: sužinoję valdovo paslaptį, jie nutilo amžiams, kad jos neišduotų.

Basendžiai tarsi nesargauja, bet jeigu kas nepageidaujamo pasirodo namuose ar prie namų, jie savaip reaguoja ir savaip parodo šeimininkui, kad kažkas – ne taip.

Basendžiai tinka aktyviems žmonėms

Kadangi basendžiai turi medžiotojų prigimtį, su jais nuolat reikia bėgioti. Todėl, kaip sako A.Bereišienė, basendžiai tinka aktyviems žmonėms.

Bet tai dar ne viskas. Kadangi basendžiai yra linksmo būdo, mėgstantys iškrėsti ką nors netikėto, jų šeimininkas dar turi būti ir humorą suprantantis žmogus.

“Auginant basendį visada reikia galvoti viena mintimi į priekį, nes nežinai, kada basendžiui šaus į galvą užlipti ant stalo, iškraustyti šiukšliadėžę, apšniukštinėti ne vietoje padėtą rankinę, - basendžių charakterį apibūdino A.Bereišienė. – Šie šunys nepasiduoda dresūrai, nėra absoliučiai paklusnūs. Tai – asmenybės, šalia kurių reikia išmokti gyventi”.

Basendžiai – labai atsargūs šunys, nepatiklūs, todėl svetimas jų nenuvestų.

Šie šunys labai tinka laikyti daugiabučio bute: basendžiai neturi kvapo, ir kvepės tais pačiais kvepalais, kaip ir šeimininkas. Kas mėgsta švarą – tam pritars ir basendžiai, nes tai – pedantai šunų pasaulyje.

Basendžių kalytės pasižymi tuo, kad rujoja vieną kartą per metus ir veda nedaug šuniukų. “Kitais metais vėl norėčiau, kad Perla atsivestų šuniukų. Tai, kad ruja – kartą per metus, labai gerai šeimininkui: galima planuoti vadą, savo laiką, išvykas į parodas”, - sakė A.Bereišienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas