Sėkmės garantas – šeimos ūkis

Šiemet konkurso “Metų ūkis” nugalėtojais tapo Rūdaičiuose ūkininkaujantys Darina ir Stasys Sandarai.

Kartu su žentu Edvinu Maldariu valdantys beveik 400 ha žemės, D.ir S.Sandarai vysto specializuotą – augalininkystės – ūkį, kurį vadina išskirtinai šeimos ūkiu. Tai, anot ūkininkų, ir yra sėkmės garantas.

“Metų ūkio” vardą šiemet pelnęs Stasys Sandaras sako: “Ateitį turi šeimos ūkiai”.

“Nesitikėjome, kad pelnysime “Metų ūkio” vardą, - sakė S.Sandaras. – Buvo atvažiavusi komisija. Apžiūrėjo viską, pasikalbėjome. Nustebo, kad mūsų technika – jau visa po stogu, kad visi darbai ūkyje – baigti. Iš tiesų, nė minties nėra važiuoti arti, nors kitų ūkininkų traktorių laukuose dar galima pamatyti”.

Šiais metais D.ir S.Sandarai suskubo anksčiau pradėti javapjūtę ir kūlė drėgnesnius grūdus negu įprasta. Dėl to, kad grūdai buvę drėgnesni, teužsiskaitė ir mažesnis derlingumas – apie 4 t/ha. Tas pats buvo ir su rapsais: nors ūkininkai kūlė per 2 t/ha, užsiskaitė apie 1,5 t/ha.

“Nelaukėme pradėti javapjūtę – nuostoliai būtų buvę dar didesni. Tą patį sakiau ir kitiems – skubėkit kulti, nes įprasta, kad javapjūtei gamta teskiria 10-15 dienų gero oro. Jeigu per tą laiką nespėji nupjauti ir nukulti, eisi į minusą”, - teigė S.Sandaras, turintis ilgametę vyriausiojo agronomo kolūkyje patirtį ir įprastai geresniais metais iš vieno hektaro kuliantis iki 5-6 tonų grūdų.

D.ir S.Sandarai baigia įgyvendinti SAPARD programą, pagal kurią investavo į techniką.

Ūkininkai jau turi visą žemei dirbti ir derliui nuimti techniką: du „New Holland“ traktorius, „New Holland“ kombainą, purkštuvą „Amazone“, sėjamosios agregatą „Amazone“, tręštuvą, skutiką, kita.

“Planuojame vėl dalyvauti struktūrinių fondų programose – norėtume įsigyti dar vieną traktorių, grūdų džiovyklą, giluminį žemės purentuvą. Pats džiovinčiau grūdus – nebeduočiau kitiems uždirbti”, - pusiau juokais kalbėjo S.Sandaras.

Įsigijęs dar reikalingos technikos, S.Sandaras visiškai pereitų prie beariminio žemės dirbimo.

“Kuo jis pranašesnis? Sumažėja darbo sąnaudų, sutaupai, o rezultatas – toks pat. Šitą žemės dirbimo būdą išbandžiau prieš dvejus metus. Pasiteisino, todėl noriu jį taikyti plačiau”, - teigė S.Sandaras.

Pas jį dėl beariminio žemės dirbimo atvyksta konsultuotis net Latvijos ūkininkai, kurie nesuvokia, kaip tokiose nenašiose pajūrio žemėse galima gauti 5-6 tonas grūdų derliaus.

Ūkininkų planuose – įsigyti dar žemės. Ir, anot jų, netiesą kalba žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė, kuri per susitikimą su rajono ūkininkais pareiškė, kad mūsų rajone nesą ūkininkų, kurie norėtų įsigyti laisvos valstybinės žemės.

“Taigi kad mes nieko apie laisvą žemę nežinome. Kodėl nežinome, kas nuo mūsų slepia informaciją, kiek tos žemės yra ir kur jos būtų galima įsigyti?” - piktinosi S.Sandaras.

Jis bei kiti jo kolegos ūkininkai yra priversti ūkininkauti nenašiose, vos per 30 balų vertinamose, žemėse. “Atsimenu, kai ūkininkai lankėmės pavyzdiniame Stonkų ūkyje Šakiuose. Ten žemės vertinamos per 60 ir iki 70 balų. Tada ir suprantu, kad ūkininkui apsimoka žemę nuomotis, mokant už hektarą 200 ar 300 litų. Pas mus gi miesto žmonės, kurie turi žemės, bet nelabai ką supranta, irgi tiek pat prašo – nepagalvoja, kad mūsų žemės yra prastos, nenašios ir kad jose sunku užauginti gerą derlių”, - kalbėjo “Metų ūkio” laimėtojai.

Be grūdinių kultūrų parduoti jie augina sėklinius grūdus. Šiemet tokių užaugino apie 200 tonų. Į rajono ūkininkų laukus, galima sakyti, jau iškeliavo pirmo atsėlio miežiai “Simba”, antro atsėlio vasariniai kviečiai “Triso”, trečio atsėlio žieminiai kvietrugiai “Fidelio”, trečio atsėlio miežiai “Annabella”. “Jaučiu, kad ūkininkai mumis pasitiki, nes noriai perka mūsų ūkyje užaugintus sėklinius grūdus”, - teigė S.Sandaras.

Šie metai ūkininkams – išskirtiniai dėl grūdų supirkimo kainų. Bet tuo labai greitai pasinaudoja ūkininkus aptarnaujančios įmonės, bendrovės: pakilo grūdų kainos – pakilo ir trąšų, ir augalų apsaugos priemonių kainos. Taip ūkininkas ir gyvena: čia – davė, čia pat – ir atėmė.

“Išgyventi ūkininkas gali tik savo sumanumo, pažangių technologijų dėka. Lengviausiai išgyvena šeimos ūkiai, kada nereikia samdyti žmonių. Nes samdyti žmonės ūkininkui yra tikra bėda: ir nepadaro taip kaip reikia, ir jį išlaikyti reikia”, - įsitikinę D.ir S.Sandarai.

Jie suskaičiavo, kad vieną samdytą žmogų išlaiko 20 ha žemės, o jei didinsi žemės plotus, tuoj pat papildomai prireiks ir technikos bei pan.

“Šeimos ūkyje, kuriame dirba du vyrai, visiškai pakanka 350-400 ha žemės. Tiek, kiek spėji dirbti, kiek esi pajėgus laikytis visų agrotechnikos reikalavimų”, - kalbėjo D.ir S.Sandarai.

x x x

Mūsų rajone “Metų ūkio” konkurse II vietą užėmė Gintaras Liebus iš Vydmantų (augalininkystės ūkis), III v. – Gražina Stanevičienė iš Erlėnų (pieno ūkis).

• Rašyti komentarą (7)