Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Vėini žmuonis pro akmenis ėr praen, kap pro akmenis, o kėtė ont anū ėšskaita gamtuos duovanuota rašta“, – sakė akmenuorios Jozė Žilinskis.

Važioujėnt nu Salontu miesta pro Pestius Kretinguos link, kairie keli posie diemesi patrauk privatiuo suodybas terituorijuo ont nedėdėli nomeli stuoga ėšsėtėmpės ėr vasaras saulie besišėldontis dėdėlis metalėnis drėižs.

Stuoga papoušals

„Nu kumet čia gyvenontis ėš natūralaus lietovėška rausva kūli paminklos ėr vėsuokės menėnės skulptūrelės suodybuoms pouštė dėrbous, akmenuoriu savėm vadėnontis Žilinskis Jozė pradiejė tarnautė dar ėr metalou?“ – tuokė pėrmuojė mintis atpoulė i galva.

O ons tik joukies, ėšgėrdės. Vėsu pėrma sakė, ka akmou ėr metals vėins pri kėta tink tep, kap bruolis pri bruoli, vėsu ontra – pats tik sogalvuojė, ka drėiža rek, o padėrba dėdėle vykės kalvis ėš Muosiedi Audrios Kaspars. Bet Jozė žadiejė dar bėški patuobulintė – i ruopli itaisys lėmputės, ka švėisto ėš vėdaus ėr pravažioujėntius pro šali intrigouto dar daugiau. Tėisa sakont, sostuojontiu, ėš mašinu ėšlėpontiu pažiuopsuotė ėr dabar yr galybė, bet ka šeimininks ne so vėsas gal normale sosėruokoutė – dažniause klausinie ta anglėška, ta vuokėška...

Nuors drėižs nier lietoviu kultūras dalis, tas gyvūns sava filuosuofėjė torintiou Joze patink. Gal diel tuo anuo ožsėmanė, ka anuo diedė omžėna atilsi Vėlius Orvids kažkumet bova sogalvuojės padėrbtė, bet tep ėr nebpadėrba, slėbėna? Nu, drėižs, žėnuomas, – ne slėbėns, bet, sakė, vės tėik iduomi būtybė, o padaryts ėš metala, ont stuoga geriau žiūras.

Ėš kartuos – i karta

Pats J. Žilinskis akmėns neišdavė ėr neišdous. „Mon atruoda, ka mūsa gėmėnies kartū kartuoms tuokėj darba yr ėš aukščiau priskėrti, – svarstė. – Dar mona pruosenelis Juons Žilinskis Salontū bažnyčės pamatams akmenis yr tašės“. Jozė paruodė istuorini duokumėnta – irieminta 1905 metas pruoseneli pasėrašyta sotarti diel bažnyčės statybas. Ož vėina akmeni pamatou bova pažadieta somuokietė tris so posi robli.

So žmuona Salontu gimnazėjės pradėniu klasiu muokytuojė Daiva ožaugėnės tris paduorios vakos, katras šėndėin gal didžioutėis. Jozė jaut, ka bėnt vėinam meilė akmeniou būs iskiepėjės. Kol muokykluo sūnus muokies, vėsas atuostuogas dėrbtovie anodu karto pralesdava, ne tik, kap akmeni tašytė, paauglys veiziedava, bet ėr pats so nuoro bondydava. Tas sūnos dabar jau yr muokslos baigės jūreivis, plaukiuo po tuolėmū šaliū vondinis, bet, kas žėna, gal kumet pravers ėr amats, katruo ėšmuokėna tievs.

O pats J. Žilinskis sava vaikystės vasaras prisėmen seneli Kazimiera Orvida suodybuo Gargždelės kaimė – tuo garsiuojuo, katruo šėndėin vėsuo Lietovuo žėnuoma mozieju kūrė vieliau praciškuonu Gabrielio patapės Jozės diedė Vėlius Orvids.

„Bovau mažos, bet prėsėmenu, kap mona buočios Kazimiers akmenis kėimė skaldė. Aš ont anū šuokiniedavau – ot atrakcijė būdava“, – pasakuojė. Kumet Jozė paauga – pats i ronkas akmenuoriaus ironkius paiemė, tėn pat besėdarbavosiam Vėliou, kuo tas prašė, padiejė – nešė, vėlka, kielė. „Paskiau, būdava, aš jau ėr pats kalo, o Vėlius per peti veiz. Tep po bėški ėr ėšmuokau akmeniou tarnautė“, – atvėrava pašnekuovs.

Paminkla J. Žilinskiou vėsumet bova ėr yr materialos dalyks, pragyvenėma šaltėnis. Bet, sakė, anėi, kap kūrine, ėrgi gal būt ėškalbingi, je tik ožsakuovs autuoriaus nevarža, led ipintė anuo filuosuofėjės ėr šėrdėis šėlomuos.

Ont nomeli stuoga vasaras saulie šėlduos dėdėlis metalėnis drėižs.

Diel kuo Bangputys geriau ož Neptūna

Jozė paruodė vėina akmeni, panaši i ėš dėdėli skausma i dvi dalės soskėlosė šėrdi, sakė, ka pati gamta tuoki sokūrė, ronkas nimaž neprikėšės, tik kūli nupluovės, nuvalės. „O va, ont tuo oždedi erškietiu vainėka – kas muok ėšskaitytė, pamata, kuoks stebūklus gaunas“, – džiaugies pats.

Kėimė maties ėr daugiau laukūs, dėrvuonūs ar pelkynūs aplink tievėškė rastū be gala iduomiū akmenū. Vėinamė gali išskaitytė gamtuos suformouta paukšti, kėtamė – medi, tretemė – beveik Lietovuos geuografini žemielapi kontūrus. „Žemielapie“ ėškaltas raidės ėr skaiče ėšdavė, ka tas gražos rausvs laukūs rasts gamtuos ėr žmuogaus kūrinys būs pastatyts Lazdininku kaimė Kalnalauki kapinyna daugiause tyriniejosi archeuoluoga švėisaus atmėnėma Duonata Botkaus garbe – tuoki žėnkla per onksti i Anapili išejusiam bovosiam darbuotuojou pagerbtė ožsakė Kretinguos moziejos ėr anuo dėrektuorė Vida Kanapkienė.

Vo kas soskaičious, kėik suodybuo dar yr skulptūru skulptūreliu. Jozė joukies, tep yr, nes per tėik metu ėšmuokės ne tik pats pri kūliu plušietė, bet ėr kitims vaduovautė, pasėdžiaugė torintis do vykosios talkininkos ėš Salontū – Virgi Daržinska ėr jaunesnies kartuos atstuova Vitaliju Bielavina. Tėi vyra, tep pat dar do Virgi bruole – Vytauts ėr Bruonios – nuošėrde talkininkava, kumet J. Žilinskis Salontū dvara parka, iprasmindams diedės Vėliaus Orvyda atmėnėma, sogalvuojė papouštė mituoluoginio senūju prūsu jūras ir lytaus dėivo Bangputiu. Ta paguonėška tema, sakė Jozė, daug kam ožkliova, bet ligi krėkšta žemaite bovuom paguone. J. Žilinskis nesopront, diel kuo Klaipieda per Jūras šventė garbėn Neptūna, o ne žemaitiu stiprybės simbuoli Bangputi? „Jog ėr Lietovuos himnė yr parašyta, ka stėprybės torem ėš praeities sėmtėis“, – sakė J. Žilinskis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas