Sulaukusi galimybės gydytis naujos kartos vaistais, gyvenimo džiaugsmą pajuto iš naujo

Kretingiškė 40 metų Ieva Garjonienė jau 12 metų gyvena, sirgdama sunkia liga – reumatoidiniu artritu. Ir tik trečias mėnuo, kai sunkios formos reumatoidu serganti moteris iš naujo pradėjo džiaugtis gyvenimu: atsiradus galimybei gydytis naujos kartos – monokloniniais – vaistais, atsirado noras gyventi, iš naujo pažinti paprastus dalykus, ko sveikieji dažnai ir nevertina. “Pagaliau pati galiu susišukuoti plaukus, pati – apsirengti ir nusirengti. Galėjau sugrįžti prie savo pomėgio siūti”, - su nemeluotu džiaugsmu akyse kalbėjo moteris.

Kretingiškė Ieva Garjonienė tik atsiradus galimybei gydytis monokloniniais vaistais norą gyventi pajuto iš naujo. Po kelių injekcijų ji jau gali niekieno nepadedama išlipti iš lovos, apsirengti, susišukuoti ir siūti, ką reumatoidiniu artritu 12 metų serganti moteris labai mėgsta.

Liga – paveldėta

Ieva Garjonienė bei ją gydantys gydytojai mano, kad reumatoidinį artritą ji yra paveldėjusi. Šia liga sirgo Ievos senelis iš motinos pusės. “Senelio vaikai, mano mama ir mes, anūkai, senelį atsimename tik kaip negalios ištiktą žmogų. Šalia jo lovos, pamenu, stovėdavo ramentai, jis sunkiai vaikščiojo, dažnai nesikeldavo iš lovos”, - prisiminė I.Garjonienė, kuri turi ir dvynę seserį. Tačiau sunki liga seserį kol kas aplenkia.

Buvo laikas, kada I.Garjonienė, sukūrusi šeimą, augino dukrą, turėjo nedidelį verslą, net galvojo apie antrą vaiką.

“Liga užklupo netikėtai. Pakilo temperatūra, pradėjo skaudėti sąnarius – tai rankų, tai kelių, net žandikauliai, raktikauliai. Skausmas – pulsuojantis, kartais taip surakinantis, kad nebegali pajudėti, - apie ligą kalbėjo moteris. – Kadangi šia liga sirgo senelis, aš pradėjau suprasti, kas man gresia”.

Diagnozavus reumatoidinį artritą, I.Garjonienei buvo paskirti vaistai prieš reumatoidą. Jie moteriai išprovokavo kasos, kepenų priepuolius, sutrikdė šių organų veiklą.

Trejus metus gėrusi šiuos vaistus, I.Garjonienė buvo priversta jų atsisakyti.

Žolės nepadėjo

I.Garjonienei nuolat teko kentėti baisius skausmus. Skausmui numalšinti ji gerdavo nuskausminamuosius, bet ir tie ne visada padeda: būdavę dienų, kada moteris keldavo save paėmusi už plaukų, ne visada dėl skausmo ji galėdavusi pati apsirengti ar nusirengti. “Jutau, kad tampu našta artimiesiems. Tai labiausiai ir žlugdo. Kai matai, kaip kenčia vyras, dukra, motina, sesuo. Matai, kad jie tau nori padėti, bet tuo pačiu ir patys labai išgyvena”, - apie ligos kamuojamo žmogaus santykius su artimaisiais kalbėjo I.Garjonienė.

Reumatoidiniu artritu sergantys žmonės kenčia stiprius sąnarių skausmus. Sąnariai ne tik skauda, bet ir tinsta, liga išklaipo pirštus, susiaurėja pirštų galiukai. Žmogus tampa nedarbingas, nes dėl skausmo kartais negali net šaukšto ar puodelio išlaikyti.

Nuolat persekiojama nenumaldomo skausmo, nuolat laikantis temperatūrai, I.Garjonienė pabandė gydytis, remdamasi liaudies medicinos patarimais: tepė sąnarius kaulažolės (taukės – red. past.) tepalu, gerdavo pačias įvairiausias vaistažolių mišinių arbatas. Teko nusivilti: fitoterapija I.Garjonienei nepadėjo.

Gydytojai moteriai sakydavo: “Susitaikyk su savo liga. Tai – neišvengiama. Tai – kaip lėtinis vėžys: jis grauš tave, kol tapsi visiška invalide”.

Svarbiausia, kad reumatoidinis artritas pažeidžia ne tik sąnarius – jie tinsta, skauda, darosi nejudrūs, bet ir kitus organus - skydliaukę, širdį. I.Garjonienė jau jaučia ir Reino sindromą, baiminasi vilkligės.

“Aš ne tik nuo aplinkinių slėpdavau savo sutinusias rankas su išsukinėtais sąnariais. Nuolat guosdavausi, apie ligą kabėdavau kitiems. Bet svarbiausia, - dėl savo bejėgiškumo, kada negali net indo išplauti, man pasidarė labai liūdna gyventi”, - prisipažino ligonė.

Du stebuklai: kolektyvas ir naujos kartos vaistai

Susirgus I.Garjonienei teko atsisakyti savo verslo, kuris reikalavo judėjimo, geros fizinės sveikatos. “Man pasisekė – pavyko įsidarbinti Kretingos meno mokykloje budinčiąja. Turiu pripažinti – meniška aplinka mane veikė kaip vaistai. Esu dėkinga, kad mane pastebėjo Živilė Adomaitienė – ji įjungė mane į savo vadovaujamo kolektyvo veiklą, o ir meno mokyklos darbuotojai – nuostabūs žmonės. Jie savo supratingumu, palaikymu tarsi gydė mane”, - atviravo I.Garjonienė.

Ji dėkinga ir ją gydantiems gydytojams – klaipėdiškei Loretai Bukauskienei, taip pat kretingiškiui reumatologui Juozui Pipiniui. Būtent šis gydytojas I.Garjonienei pasakė: “Aš galbūt ir nesulauksiu vaistų, galinčių apmalšinti tavo ligą, bet tu pati tikrai kad sulauksi”. Gydytojas jau buvo girdėjęs apie naujausius medicininės biochemijos pasiekimus užsienyje ir tikėjo, kad mokslo naujienos pasieks ir Lietuvą.

I.Garjonienei pasisekė: gydytoja po gausių tyrimų, gydytojų konsiliumo, jai paskyrė monokloninius vaistus. Jie žmonijos kurti buvo gal 100 metų, 15 metų jie užsienio mokslininkų buvo naudojami kaip placebas. Lietuvoje šie vaistai dar tebėra naujiena.

Pirmosios injekcijos I.Garjonienei buvo suleistos rugsėjo mėnesį. Jau po pirmųjų dviejų injekcijų I.Garjonienė pasijuto geriau. “Pajutau, kad esu kitas žmogus: galėjau pati nusiprausti po dušu, nebereikėjo galvoti, kaip išlipti iš lovos. Atsirado stimulas judėti, ką nors veikti. Supratau, kaip gali gyventi sveikas žmogus”, - kalbėjo moteris ir pripažino, jog ją jau buvo užvaldęs jausmas negalvoti apie ateitį. Kadangi žinojo viena: rytoj bus tik blogiau. Ir jeigu moteris tų vaistų būtų gavusi prieš 10 metų, jos gyvenimas būtų buvęs kitoks. Dabar apie išgyventus ligos metus ji kalba kaip apie prarastą laiką.

Parašė laišką ministrui

I.Garjonienė niekada savęs neklausė ir sau nesakydavo “kodėl aš sergu?”.

“Ramindavau save – galbūt aš nešioju savo vaikų, anūkų ligą, ir geriau aš viena tai iškentėsiu, - pasakojo moteris. – Man sunku matyti ir kitus ligonius, ypač vaikus. Reumatoidinis artritas gali užklupti bet kokiame amžiuje”.

Monokloniniai vaistai nepigūs. Dalį jų kainos kompensuoja valstybė. Yra vilties, kad ateityje šie vaistai taps prieinami didesnei daliai ligonių. Ypač jie svarbūs tiems, kurie negali vartoti įprastų reumatoidą gydančių vaistų dėl sukeliamo pašalinio poveikio.

“Parašiau padėkos laišką ministrui. Laiške paprašiau, kad jis ir jo vadovaujama ministerija atkreiptų didesnį dėmesį į sergančiuosius reumatoidu ir kad padidintų monokloninių vaistų kompensavimą. Dariau tai ne dėl savęs, bet ir dėl kitų. Juk Lietuvoje šia liga serga 12 tūkst. žmonių”, - sakė I.Garjonienė, kuri, atsiradus vilčiai bent pristabdyti ligą, gydytojos L.Bukauskienės paskatinta įsijungė ir į šia liga sergančius žmones vienijančią draugiją.

• Rašyti komentarą (1)