Pajūrio naujienos
Help
2022 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Komentarų topas

Palangiškis parašė knygą apie kurorto vandentiekio istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2007-10-09

Kitąmet sukaks 100 metų, kai 1908 m. Palangoje buvo nutiestas centralizuotas vandentiekis. Tai buvo privatus grafų Tiškevičių J.Basanavičiaus gatvės prieigose išgręžtas gręžinys. „Palangos vandentiekio istorija jau seniai gulėjo mano galvoje. Jubiliejaus išvakarėse atsirado stimulas išguldyti tą istoriją į atskirą knygą“, - kalbėjo buvęs ilgametis Palangos vandens ūkio vadovas, 70-metis Vitalius Litvaitis.

Palangiškis Vitalius Litvaitis kurorto vandentiekio 100-mečio istoriją suguldė į knygą, kurią beliko apipavidalinti ir išleisti atskiru leidiniu. Knyga turėtų pasirodyti kitąmet.

V.Litvaitis Palangos vandens ūkyje dirbo net 38-erius metus – nuo 1963-ųjų iki 2001 m. Už nuopelnus vystant vandens ūkį kurorte 1987 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio komunalinio ūkio darbuotojo vardas. V.Litvaitis yra 1993 m. įkurtos Respublikos vandens tiekėjų asociacijos Garbės narys.

Kitąmet bus švenčiamas ir savarankiškos vandens ūkio įmonės įkūrimo Palangoje 55-metis. Ta proga bendrovė „Palangos vandenys“, vadovaujama Prano Madzajaus, ketina finansuoti ir jau sudarytos V.Litvaičio knygos leidybą.

Palangiškis domisi kurorto istorija, rūpinasi jo įvaizdžiu: V.Litvaičio iniciatyva kurortas pasipuošė daugeliu šiuolaikinių skulptūrų, Botanikos parke buvo atstatyta skulptūra „Laiminantis Kristus“.

Vanduo į parko rūmus - cisternomis

Medžiagą savo knygai V.Litvaitis rinko iš archyvinių dokumentų bei žmonių pasakojimų.

„1963 m. atvykęs į Palangą apsigyvenau pas Kazimierą ir Sofiją Jasus. Sofija tarnavo pas grafus Tiškevičius kambarine. Apie dvaro, grafų ir palangiškių gyvenimą prieškariu daug sužinojau iš buvusio grafo asmeninio vairuotojo Felikso Tiškaus. Teko dirbti su vandentvarkos darbininkais, jau iškeliavusiais anapus: Juozu Gedvilu - „visų galų meistru“, Aleksandru Novinsku – Batia. Pastarasis vadovavo elektros energijos tiekimo atkūrimui pokariu. Bendravau su senaisiais elektrikais – Broniumi Dubinsku, Juozu Griciumi, - knygos pratarmėje rašo V.Litvaitis. – Daug žinių suteikė dimisijos generolo sūnus Viktoras Ramanauskas. Jo tėvas lošdavo kortomis su grafu, burmistru, klebonu“.

Senieji grafų Tiškevičių dvaro rūmai stovėjo dabartinėje Vytauto gatvėje, priešais Kurhauzą. Rūmus dar prieš karą nupirko Palangos municipalitetas. Po Palangą nuniokojusio gaisro rūmų vietoje pokariu buvo pastatytas „Naglio“ kino teatras. Kurhauzas prieškariu buvo garsus restoranas ir pramogų centras. Todėl Tiškevičiai ir sumanė greta šių statinių 1908 m. išgręžti pirmąjį artezinį šulinį.

Pagal išlikusius archyvinius dokumentus pirmąjį gręžinį Palangoje, kaip ir daugumoje Lietuvos miestų, išgręžė garsi tuo metu Karaliaučiaus firma „Bieske A.G.“ Palangos vandentiekis buvo trečiasis Lietuvoje, po Vilniaus ir Klaipėdos. Vilnius vandentiekį turėjo jau prieš 400 metų, o Klaipėda – XIX a. pabaigoje.

Prie gręžinio buvo prijungti keturi gretutiniai objektai: be rūmų ir Kurhauzo - dar vilos „Basia“, „Zbyšekas“ (pastaroji buvo dabartinio skulptūrų parko vietoje). Vėliau prie gręžinio prijungė „Gutmanienės elektrinę“, buvusią J.Basanavičiaus g. nr. 6 (dabartinė Sporto mokykla). Nuo 1908 m. ši elektrinė tiekė elektrą ir į Tiškevičių rūmus. Buvo prijungta ir Tiškevičių sūrinė, buvusi dabartinio knygyno vietoje.

Už vandenį Tiškevičiams temokėjo tik ponia Gutmanienė. Kiti vartotojai vandenį iš fontanu trykštančio gręžinio galėjo neštis ir vežtis kibirais nemokamai.

Į naujus mūro rūmus parke Tiškevičiams vandenį veždavo dviem arkliais traukiamomis medinėmis cisternomis. „Manau, kad grafai Tiškevičiai turėjo pinigų, ir galėjo netoli rūmų išsigręžti kitą gręžinį. Kodėl jiems į rūmus gabendavo vandenį iš Palangos centro, nežinau. Juolab, kad vandens rūmuose buvo sunaudojama nemažai: grafai mėgo maudytis voniose“, - svarstė V.Litvaitis.

Išliko pirmojo gręžinio dangtis

Pirmasis Tiškevičių gręžinys, V.Litvaičio žodžiais, Palangoje tebuvo vienintelis ir veikė pusšimtį metų - iki 1956-ųjų.

1950 m. J.Basanavičiaus gatve jūros link buvo paklota apie 3 km tinklų. Gręžinys ir tinklai pokariu priklausė Klaipėdos vandentiekio ir kanalizacijos trestui. Vanduo buvo tiekiamas tik vasarą, žiemą kurortas neveikė.

1953 m. šį gręžinį perėmė Palangos vykdomasis komitetas ir įsteigė savarankišką vandentiekio organizaciją. Pirmas vandens ūkio direktorius buvo Algirdas Čeporius.

1956 m. Plytų gatvėje buvo iškastas naujas gręžinys. Nuo tų metų vanduo pamažėle atėjo ir į privačius namus.

Prie vandentiekio sistemos įtvirtinimo kurorte, pasak V.Litvaičio, daug prisidėjo tik vienerius metus (1961-1962 m.) direktoriavęs Albinas Griškevičius.

„Jo dėka Palangoje buvo suprojektuotas ir pradėtas įgyvendinti vandens ūkio kompleksas: sanatorijos ir kurortai pradėjo veikti visus metus. A.Griškevičius įdėjo pastangų, kad pradėtų veikti ir kanalizacijos sistema. Tai buvo didelė pažanga, nes 1961-1963 m. centralizuotą vandentiekį teturėjo tik didesni Lietuvos miestai“, - tvirtino pašnekovas.

1963 m. kurorte tebuvo tik 15 km vandens tinklų, 1980 m. – jau 56 km, o 1990 m. – 100 km. Kunigiškėse buvo pastatyti valymo įrenginiai. Ten - dabartinis pirčių kompleksas „Medūza“. Naujieji kurorto vandenvalos įrenginiai buvo perkelti į Būtingę.

Pasak V.Litvaičio, 1972-ieji - Palangos vandentiekio suklestėjimo metai. „Tuomet buvo įkurta Teritorinė vandentiekio valdyba, kuriai be Palangos priklausė Kretinga, Salantai, Skuodas, Šventoji. Investicijos ateidavo tiesiai į Palangą. Palangai buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes pastatė vadinamąją Brežnevo vilą, kurioje lankydavosi aukšti Maskvos pareigūnai, - prisiminė pašnekovas. – Turėjome vieną pažangiausių elektroninio miesto vandens ūkio valdymo sistemų Sovietų sąjungoje ir vieninteliai - Lietuvoje: vienas žmogus prie pulto galėjo įjungti – išjungti vandenį.

V.Litvaičio žodžiais, Palangoje jau nelikę privačių namų, į kuriuos centralizuotai neatitekėtų vanduo.

Prieš kelerius metus, rekonstruojant J.Basanavičiaus gatvę, buvo paliktas dangtis, po kuriuo išliko pirmasis kurorto artezinis gręžinys. Palangos vandentiekio 100–mečio proga menininkams bus patikėta kuo įspūdingiau įamžinti tą vietą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas