Senolė sveikatą stiprina tik savo pačios susidžiovintomis vaistažolėmis

Karteniškės Valerijos Rimkienės kambarys primena nedidelę vaistinę: popierinėse dėžėse sudžiovintos vaistažolės, buteliuose – gydantys žolių antpilai.

Optimistė, daug juokaujanti ir beveik devyniasdešimt metų sulaukusi senolė pati gydosi tik pagal liaudies medicinos patarimus ir sakė, jog geriau mirs, bet pas daktarus neis.

Visada geros nuotaikos Valerija Rimkienė rodė butelius, kuriuose degtine užpilti vaistažolių mišiniai. Tai vieninteliai vaistai, kuriuos senolė vartoja.

„Visokias susidedu marmalynes, prasipuikinu, ir nereikia eiti į vaistinę“, - linksmai pasakojo V.Rimkienė. Ji vieną po kito traukė dėžes ir butelius, kuriuose – sudžiovintos vaistažolės, jų mišiniai.

Moteris daug neaiškino, kokiomis žolėmis kokius konkrečius negalavimus gydyti. „Jos nuo visų ligų“, - kaskart atsakydavo ji. V.Rimkienė sakė besivadovaujanti tais patarimais, kuriuos randa knygose ar kalendoriuose apie vaistažoles.

Karteniškė turi prisidžiovinusi medetkų, gudobelių, baltųjų ramunių žiedų, baltųjų dilgėlių, tikrųjų dilgėlių ir kitų vaistažolių. Jas moteris maišo, užpila degtine ir laiko buteliuose. Prie namų ji turi pasidiegusi debesylo.

Anot žolininkės, gudobelės žiedai padeda, kai negaluoja širdis. Baltosios dilgėlės padeda vyrams, kurie turi bėdų šlapindamiesi, o beržų lapai – geriausias vaistas sutrikus nervams. Beržo lapus V.Rimkienė labiausiai ir vertina, nes yra įsitikinusi: visos ligos iš nervų.

Senolė skundžiasi kojų skausmais, sunkiai vaikšto. „Jau prieš tris paras kaulai orus pranašauja“, - sakė pašnekovė. Kai kojas ima labai skaudėti, V.Rimkienė gydosi savu būdu – raugintu pienu užpila ruginius miltus ir geria. Šis mišinys mažina tinimą, gerina savijautą.

V.Rimkienė dar iš vaikystės pamena, kaip žmonės gydydavosi bronchitą: ant anglių pakepintus svogūnus pavirti vandenyje, į kurį įdėti medaus arba cukraus. Tokį mišinį reikia gerti tol, kol kankina kosulys. Taip V.Rimkienė gydosi iki šiol.

Moteris geria ir vaistažolių arbatas. „Kas čia žino, kas nuo ko? O vaistinėje ar visada žinai, kam kas skirta“, - tvirtą nuomonę išsakė žemaitė.

Dėl sopančių kojų V.Rimkienei vis sunkiau pačiai prisirinkti vaistažolių, todėl jai padeda namiškiai. Kai iš kitų miestų pasisvečiuoti atvyksta vaikai, jiems moteris įdeda vaistažolių lauknešėlį.

Rinkti vaistažoles ir jomis gydytis moteris išmoko iš savo mamos. Pati V.Rimkienė užaugino aštuonis vaikus: keturis sūnus ir keturias dukras. Moteris vaikus gydydavo tik savo gamintais natūraliais vaistais.

„Bijau daktarų“, - sakė pašnekovė. Kadangi V.Rimkienei teko susidurti su gydytojų abejingumu – daugiau jais nebepasitiki. Moteris įsitikinusi, kad dėl medikės aplaidumo ji neteko vos metukų sulaukusio vaiko.

Kitas iš atminties neišblėstantis įvykis – kai būdama šešiolikmetė kreipėsi į gydytoją dėl skausmų žarnyne. Tuomet iš daktaro išgirdo, kad jai reikia ne peilio, o vyro. Po kiek laiko trūkus aklajai žarnai, mergina vos nenumirė.

V.Rimkienė aplinkinius džiugina savo optimizmu, šypsena ir gera nuotaika. „Aš visą amžių esu patenkinta. Gyvenu kaip danguj“, - džiaugėsi pašnekovė ir pokalbio metu kartkartėmis rodydavo į šventųjų paveikslus. V.Rimkienė apgailestavo, kad dabar vis mažiau žmonių yra tvirto tikėjimo. „Dėl to ir gamta suiro“, - mano ji.

V.Rimkienė pamena, kad teko dirbti nuo vaikystės. „Kombainų nebuvo, tai sukels visus vaikus anksti ir eini dirbti. Tai ir dabar kitas tokių metų gulėtų, o aš noriu judėti“, - pasakojo guvi moteris.

• Rašyti komentarą (0)