Buvusiame linų fabrike bus pradėtas gaminti biokuras

Buvusiame Kūlupėnų linų fabrike bendrovė “Baltijos Agro grupė” jau spalį ketina pradėti biokuro gamybą. Kaip sakė bendrovės direktorius Sigitas Vaitkevičius, įmonės specialistams teks gerokai padirbėti, kad ūkininkai įsitikintų, jog parduoti šiaudus ir gauti papildomų pajamų – apsimoka.

Bendrovės “Baltijos Agro grupė” direktorius Sigitas Vaitkevičius įsitikinęs, jog biokuro vartojimą Lietuvoje paskatintų tam tikros valstybinės programos, kurios veikia Europos Sąjungos šalyse.

Bendrovė jau superka šiaudus

Biokurui gaminti ketinama naudoti grūdinių kultūrų, rapsų šiaudus. Ūkininkai taip pat bus skatinami auginti naujas, biokurui gaminti tinkančias žoles – nendrinius dryžučius bei beginklius drąsuolius. “Platinsime ir šių augalų sėklą”, - sakė bendrovės direktorius.

Biokurui gaminti taip pat bus panaudojamos elevatoriuose, sandėliuose susikaupusios grūdų atliekos, pelai – vienu žodžiu, visa, kas dega.

“Iš bendrovės “Kretingos grūdai” jau vežamės ir sandėliuojame elevatoriuje susikaupusias atliekas, kurios iš esmės niekam netinka – nei paukščiams lesinti, nei gyvuliams šerti. “Kretingos grūdai” turėjo rūpestį, kaip tas atliekas utilizuoti, taigi dabar atsirado galimybė šią problemą išspręsti paprasčiau”, - sakė S.Vaitkevičius.

Bendrovė “Baltijos Agro grupė” jau pasirengusi supirkti šiaudus ir iš ūkininkų. “Kam šiaudus deginti, smulkinti, jeigu juos galima parduoti”, - kalbėjo S.Vaitkevičius.

Įmonė pageidauja presuotų šiaudų, kadangi palaidus šiaudus sandėliuoti būtų sudėtinga.

Už vieną toną presuotų šiaudų bendrovė pasirengusi mokėti 30 Lt. “Tačiau jeigu ūkininkas pats šiaudus supresuos, pats atveš, galima tartis ir dėl kitokios kainos”, - sakė bendrovės direktorius.

Šiaudai, kurie bus naudojami biokurui gaminti, negali būti drėgnesni negu 18 proc.

“Supeliję šiaudai praranda savo energetinę vertę”, - sakė S.Vaitkevičius.

Jo nuomone, šiaudų bendrovė neturėtų pritrūkti: bendrovė prekiauja trąšomis, superka grūdus, tad pažįsta nemažai ūkininkų, su kuriais jau yra aptartos galimybės vieniems – pirkti, kitiems – parduoti šiaudus.

Atgis buvęs fabrikas

Buvusio Kūlupėnų linų fabriko, kurį įsigijo bendrovė “Baltijos Agro grupė”, bendra teritorija – 17,5 ha. Gamybiniai pastatai užima 4 tūkst. kv. metrų, iš kurių biokuro gamybai ketinama panaudoti pusę.

“Patalpos – didžiulės, todėl bendrovė mąsto apie papildomus verslus, tad buvusio linų fabriko teritorijoje turėtų vystytis 3-4 verslai”, - kalbėjo bendrovės vadovas.

Biokuro gamyba pagrįsta nesudėtinga technologija. Įrengimai, gaminsiantys biokurą, šiuo metu dar gaminami Čekijoje. “Gamintojus skubiname, kad jie greičiau pagamintų mums reikalingus įrengimus, tačiau įmonė turi labai daug užsakymų. Priežastis paprasta: Čekijoje labai sėkmingai įsisavinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, iš kurių kompensuojamas ir įrangos biokurui gaminti įsigijimas. Tad čekai masiškai tuo naudojasi, - teigė S.Vaitkevičius. – Lietuvoje gi struktūrinių fondų administravimo taisyklės nepatvirtintos, dar nerenkamos paraiškos dėl alternatyvių verslų steigimo kaime”.

Per metus biokuro fabrikas galės perdirbti iki 15 tūkst. tonų biomasės, tinkančios kurui gaminti.

Galutinis biomasės produktas – kūrenti tinkančios granulės.

Pradėjus gaminti biokurą, Kūlupėnuose atsiras papildomai 18 darbo vietų. “Žmonės jau skambina, domisi. Priimsime dirbti ir moteris, ir vyrus. Kai kurios technologinės operacijos – labai paprastos, tačiau darbas fabrike – labiau fizinis”, - sakė S.Vaitkevičius.

Biokuras - namų ūkiui

Biokurui, kurį rengiamasi gaminti Kūlupėnuose, sukūrenti reikalingi specialūs katilai. Tokiais ketina prekiauti pati bendrovė. Kadangi granulėms sudegus, susidaro šlakas, būtina, kad katilas turėtų specialius degiklius.

“Namų ūkiai – būsimi mūsų vartotojai. Biokuras bei jam sukūrenti reikalingi katilai, manome, bus populiarūs tose vietovėse, kur nėra galimybės naudoti gamtinių dujų. Granules naudojantys katilai – modernūs, analogiški dujomis kūrenamiems katilams: granulėmis pakanka užpildyti rezervuarą, ir katilas pats dozuoja, pats pasiima kurą, praneša, kai kuras baigiasi ir panašiai”, - apie būsimą rinką ir naują produktą kalbėjo S.Vaitkevičius.

Kūrenti biokuru labai populiaru Danijoje, Olandijoje, Čekijoje, Švedijoje, netgi Norvegijoje, turinčioje gamtinių išteklių.

Yra suskaičiuota, jog kūrenant biokuru, į aplinką išsiskiria tiek anglies dvideginio, kiek jo sunaudoja augdamas grūdas. Teigiama, jog biokuras yra didelė pažanga, siekiant sumažinti planetai gresiantį šiltnamio efektą.

Kad paskatintų biokuro vartojimą, Vokietijos, Danijos vyriausybės kompensuoja katilų įsigijimo išlaidas.

“Mano nuomone, ir Lietuvoje reiktų tam tikrų valstybinių programų, kad būtų paskatintas biokuro vartojimas, kad žmonės būtų suinteresuoti vartoti ekologišką energiją”, - įsitikinęs S.Vaitkevičius.

• Rašyti komentarą (8)