Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sidabro medalis A.Normantienei yra tarytum atsvara už kadaise patirtas pašaipas ir nuoskaudas dėl to, kad jos šeimoje augo 11 vaikų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sidabro medaliu šiemet apdovanojo Agrapiną Normantienę iš Kūlupėnų. Šis apdovanojimas 68-erių A.Normantienei buvo įteiktas už išaugintus ir dorai išauklėtus vaikus: moteris pagimdė 8, o iš viso išaugino 11 vaikų.

Prezidentas šiemet apdovanojo 38 daugiavaikes motinas, iš mūsų rajono – tik vieną.

2004 m. tokiu pat medaliu buvo apdovanota kita kūlupėniškė – Stanislava Mažeikienė. Jos šeimoje – 7 vaikai. Visi jie - dar moksleiviai bei studentai ir tebesiglaudžia pas tėvus.

Artimųjų būrys – 43 žmonės

„Negalėjau nė pagalvoti, kad pats Prezidentas pasikvies į Prezidentūrą ir parodys tokį dėmesį, - džiaugėsi santūri ir rami moteris. - Juk visąlaik daugiavaikė šeima buvo pajuokos objektas. Pats ūkio direktorius, kai buvo sunkus metas ir ėjau jo prašyti šieno, yra pasakęs: nereikėjo tiek vaikų prisiperėti. Dabar vaikai - jau užaugę ir išsivažinėję kas kur. Vienudu su katinu Princu ir besam namuose“.

Į iškilmes Prezidentūroje A.Normantienę lydėjo dvi dukterys, anūkė ir Kūlupėnų seniūnijos darbuotojos.

A.Normantienės žodžiais, dabar jau, kaip dainuojama dainoj - „rodos, nė vargo nebuvo“, tačiau šeimos gyvenimo pradžia buvusi sunki. Per 13 metų gimė 7 vaikai. Kiek Dievas davė, tiek ir užaugino.

Į vyro tėviškę – Kūlupėnus - A.Normantienė atitekėjo prieš 44-erius metus. Ištekėjo už našlio Jurgio, kuris turėjo tris vaikus. „Aš buvau merga su vaiku, todėl ir susiėjau su našliu. Gyvenimas su Jurgiu nusisekė: buvo darbštus, rūpinosi šeima. Visą gyvenimą iki pensijos dirbo ūkyje stalium“, - tvirtino moteris, prieš porą metų anapilin jau išlydėjusi savo vyrą.

Ji pati irgi dirbo ūkyje. „Kokių tik darbų nedirbau: kūrenau pirtį, valiau raštinę, o paskui kūrenau ūkio katilinę. Dabar – visos dienos kaip šventė: nebereikia su chalatu lakstyti po tvartą. Tik truputį ilgu: buvau pripratusi prie šurmulio, o likau viena. Duktė Jolanta, su kuria dar sykiu gyvenu, išvažiavo padirbėti į Angliją. Ne be reikalo sakoma: turėk dešimt vaikų ar tik vieną vaiką, vis vien amžiaus gale liksi vienas“, - įsitikinusi A.Normantienė.

Vyriausiam A.ir J.Normantų vaikui, sūnui Rimantui – 45-eri, jauniausiam Andriui – 32-ji. Visi trys vyro vaikai gyvena Panevėžy, tačiau kas vasarą aplanko. „Niekada neskyriau: ar mano, ar vyro, ar bendri vaikai. Jie taip pat tarpusavyje skirtumo nejautė“, - sakė pašnekovė. Visi vaikai – paprasti darbininkai, ypatingų mokslo aukštumų nepasiekę.

Kai į tėviškę per šventes suvažiuoja vaikai, Normantams kitų svečių nebereikia. Vienu metu prie stalo susėda 35-36 žmonės. „Vaikų su antromis pusėmis yra 21, anūkų - 18 ir 3 proanūkiai, - iš viso esame 43 žmonės. Tačiau jauniausias sūnus su šeima gyvena Amerikoje, ir iš to skaičiaus iškrinta. Dar vienas sūnus jau šešerius metus dirba Danijoje“, - gausiu pulku artimų žmonių šiandien džiaugiasi A.Normantienė.

Didžiausias autoritetas – senolė Salomėja

52-jų Stanislavos ir 51-erių Stepono Mažeikų šeimoje visi septyni vaikai dar kremta „moksliukų“ duoną: trys iš jų yra moksleiviai, keturi – jau studentai.

Penki pirmieji vaikai gimę kone pamečiui: vyriausiajai Onai – 23-eri, Marytei – 21-eri, Ritai -20, Antanui – 19, Elenai – 18 metų. Du pagrandukai gimė kiek vėliau: Veronikai dabar – 14, jaunėliui Tomui – 12 metų.

Jų mama Stanislava dirba slaugytoja Kretingos ligoninės chirurginiame skyriuje, tėtis – darbininku Kūlupėnų pagrindinėje mokykloje. Gausi Mažeikų šeima gyvena Stanislavos tėvų – 80-mečių Salomėjos ir Stanislovo Lubių – name.

„Pagrindiniu smuiku“ šiuose jaukiuose ir draugiškuose namuose griežia senolė, kurią visi namiškiai vadina mama. Stanislava savo vaikams yra mamytė.

„Nieko sau – auginsiu vaikus, o būsiu „baba“. To dar betrūko. Dukrai ir žentui sakiau: neškit kuo daugiau vaikų, mes juos sūpuosim ir myluosim. Dabar esu „bagota“: turiu 21 anūką ir visi mane vadina mama, - tikino žvali ir itin gyvu žemaitišku humoru apdovanota senolė. Ji pati užaugino 5 vaikus, iš kurių gyvų belikę trys.

„Mūsų močiutė yra namų ponia ir labai gera „vadybininkė“. Jos darbas – duoti mums komandą, - juokėsi vyriausioji anūkė Ona. – Na, o mes visi žinom savo pareigas. Močiutė visiems ruošia pusryčius ir pietus. Bočius, mes jį „papūniu“ vadinam, sukasi apie namus: turi 5 bičių avilius, drožinėja iš medžio“.

Mergina mokosi Klaipėdos universiteto Menų fakultete ir dirba Kultūros centro Darbėnų filialo meno vadove. Ji dar groja vargonais bažnyčioje. Elena ir Veronika taip pat muzikuoja: muzikos abi mokėsi Salantų meno mokykloje.

Trys Mažeikų vaikai – Antanas, Marytė ir Rita – taip pat Klaipėdos universiteto studentai.

„Mažai vaikų namie beturime,- tik tris. Kažkaip tuščia pasidarė. Savaitgalį visi iš Klaipėdos sugrįžta. Kaip jų pasiilgstu“, - plačiai šypsodamasi pasakojo mama Salomėja.

Stanislavos žodžiais, kai šeima sėda šventinių pietų, svetimų linksmintojų jiems nereikia: mama pasakoja linksmas ir juokingas istorijas - vaikai ją tiesiog aplipę, o dukros sėda muzikuoti.

Senolė tikino, jog visuomet reikia „turėti skvarbią akį“: žiūrėti, kada ir kur vaikai išeina. Duosi vaikui valią, kas iš jo užaugs. Nuo mažens reikia drausminti ir prie darbo pratinti. Visi vaikai žino savo darbus: Tomas bėga pas vištas ir šunį šeria, Verutė kiaules prižiūri, o Elytė melžia karves.

„Dėl to, kad mama – tokia, visiems lengva gyventi. Ji moka pagirti ir nuraminti, kiekvienam suranda tinkamą žodį, į problemas žvelgia ramiai ir paprastai. Šeimoje niekad negirdėjom nei pykčių, nei barnių. Jei mama nepiktai pašiepia tėtį, šis šypsosi, kol sugalvoja kaip atsikirsti. O jei kas nepatinka, išeina į kiemą, prie bičių“, - tėvų ir savo namuose tvyrančia santarve pasidžiaugė S.Mažeikienė.

• Rašyti komentarą (0)