|
|
|
Žemaitija – paskutinė relikvijų kelionės stotelė
Kovo 14-16 dienomis į Žemaitiją atskraidinamos kunigo saleziečio, vaikų ir jaunimo ugdytojo, šventojo Jono Bosko relikvijos. Apie šios pasaulinės piligriminės relikvijų kelionės turą Lietuvoje papasakojo už ją mūsų šalyje atsakingas Vilniaus Šv.Jono Bosko parapijos klebonas Alessandro Barelli.
Atskraidins specialiu lėktuvu „Kitąmet bus švenčiamas šv. J.Bosko 200 metų gimimo jubiliejus. Ne kiekvienas tikintysis gali leistis į piligriminę kelionę Italijoje, kad pagerbtų Turine saugomas jo relikvijas, todėl ir buvo nuspręsta išvežti jas į pasaulį“, - kalbėjo A.Barelli. Per ketverius metus relikvijos jau apkeliavo visą pasaulį, - šį pavasarį Lietuvoje kelionė bus užbaigta. „Nors pernai gegužę relikvijos keliavo po Lenkiją, tačiau į Lietuvą neužsuko. Kyla klausimas – kodėl? Lietuvos saleziečiai priklauso Turino inspektorijai, kuri buvo įsteigta paties J.Bosko. Kelionės pabaigoje ligi vasario 28-osios relikvijos keliavo po Italiją. Aviakompanijos nesuteikė relikvijų skrydžio paslaugos, todėl buvo nuspręsta atgabenti ją į Lietuvą kovo 2-ąją specialiu skrydžiu“, - akcentavo A.Barelli. Kauno oro uoste relikvijas pasitiks ir po Lietuvą vežios dviem specialiais furgonais. Kovo 2-ąją bus surengtas iškilmingas šv.J.Bosko relikvijų sutikimas Kauno Rotušėje, po to iškilminga eisena patrauks į Kauno arkikatedrą. Apkeliavusios Lietuvą, kelionės pabaigoje relikvijos užsuks ir į Žemaitiją: pabuvos trijose šventovėse – Telšių katedroje, Kretingos bažnyčioje ir Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Į Žemaitijos sostinę – Telšius - karavanas su relikvijomis atkeliaus kovo 14-ąją, į Kretingą – kovo 15-ąją, o kitądien vos vienai valandai užsuks į Žemaičių Kalvariją, ir po to bus išskraidintos atgal į Italiją. Anot kunigo, labai simboliška, kad pasaulinė relikvijų kelionė ir užsibaigs Žemaitijoje – šį kraštą jos paliks lyg paskutinį bastioną, vėliausiai Europoje priėmusį krikščionybę. Kūnas tėra muliažas A.Barelli konkrečiai apibūdino relikvijas: atkeliaus šv. J.Bosko dešinioji ranka, kuria jis laimino daugybę žmonių. Atvėrus šventojo karstą, tik ant rankų buvo rasta išlikusi ir oda - pasak medikų, tai yra fenomenas. Relikvijos saugomos dviejose urnose. Didžiojoje – stiklinio karsto formos - guli šventojo kūno muliažas. Iš dirbtinių sakų pagaminta šventojo J.Bosko figūra atkurta pagal autentišką šventojo kūną, - šv. J.Bosko ūgis buvo 1,64 m. „Itin ramus šventojo veidas nėra mumija, - jis sukurtas pagal pomirtinę jo nuotrauką. O rankos kaulai yra saugomi užantspauduotoje aliuminio dėžutėje, kuri patalpinta figūros krūtinės ertmėje po drabužiais, ir žmonėms nematoma“, - paaiškino A.Barelli. Relikvijos iš šv. J.Bosko karsto su Šventojo Sosto leidimu buvo išimtos 2009 m. balandžio 17 d., - tuomet ir prasidėjo jų piligriminė kelionė po pasaulį. Kartu keliauja ir dokumentai, patvirtinantys, jog relikvijos nėra klastotė. Relikvijos vežamos furgone ant įtvirtintos mobilios platformos, - furgono gale esantis variklis padeda relikviją iškelti ir įkelti. Bendras urnos svoris su platforma - 1,3 t, jos ilgis - 2,5 m, plotis - 1,2 m.
Prašyti šventojo užtarimo Relikvijų garbinimą, pasak E.Barelli, reikia atskirti nuo krikščionių tikėjimo kulto: “Krikščionių tikėjimo pagrindas yra Jėzus ir Jo mokymas, o šventųjų relikvijos mus tik priartina prie Dievo per šventųjų užtarimą. Tai nėra tikėjimas magiškais dalykais: šventasis, kaip ir visi mirusieji, yra danguje, bet mes, prisiartinę prie jo kūno dalių, galime apmąstyti šventojo gyvenimą bei darbus ir paprašyti jo užtarimo pas Dangaus Tėvą. Relikvijų kelionė nėra cirkas, - jos turi prasmę, nes parodo ir sustiprina bendrystę tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Melsdamiesi prie jų, savo maldą siunčiame Dievui, prašydami ir šventojo J.Bosko užtarimo“. Šv. J.Bosko – pasaulinės Saleziečių kongregacijos įkūrėjas, misionierius, bažnyčių statytojas. Tačiau labiausiai jo gyvenimo kelias į šventumą sietinas su itin pasiaukojančiu darbu su jaunimu, ypač apleistuoju, ir gebėjusiu rasti raktą į vaikų bei paauglių širdis. Todėl ir šiandieną saleziečiai visame pasaulyje rūpinasi vaikų ir jaunimo auklėjimu. „Tačiau šiame laikmetyje mes neakcentuojame vien našlaičių ar socialiai pažeistų vaikų auklėjimo, o rūpinamės viso jaunimo auklėjimu. Manome, jog jeigu vaiku bus rūpinamasi nuo mažumės, jis užaugs doras valstybės pilietis. Vaikams reikia duoti kažką turiningo, linksmo ir įdomaus, - tai ir bus alternatyva nusikalstamumui ar žalingiems įpročiams. Džiaugsmas ir ateina iš to, kad esame kartu, vyresnieji rodo dėmesį vaikams, žino jų poreikius. Toks yra kunigo J.Bosko dvasingumas šiandien“, - šventojo J.Bosko darbų tęstinumą pabrėžė A.Barelli. * Alessandro Barelli yra salezietis, italų tautybės Lietuvos pilietis. Vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo saleziečių laisvalaikio centrui, organizuoja vaikų poilsio stovyklas, veda konferencijas, redaguoja žurnalą “Saleziečių žinios”. Vilniaus miesto savivaldybės apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus jaunuomenės ugdymą savitarpio pagalbos dvasia. Už savanorystės kultūros sklaidą apdovanotas LR Seimo įsteigtu G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. * Saleziečiai Lietuvoje įsikūrė 1934 m., jų bendruomenės įkūrėjas - Antanas Skeltys. Lietuviai saleziečiai pasaulyje itin pasižymi misijomis, - Ruandoje, Afrikoje. Su našlaičiais dirbantis kunigas Hermanas Šulcas taip pat yra salezietis. Šiuo metu Lietuvoje yra 2 saleziečių parapijos: Kaune – Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės ir Vilniuje – Šv.Jono Bosko.
|
|
