Bōlvė – Žemaitėjės karalienė!

Lietovēms šalėpās tradicinės rogėnės dounas kvapa, rokītu lašėniū sūroma, be abejuonės, galieto līgevertē prėskėrtė ėr bolviu patiekalos – kleckos, bolvėnė kuošė ėr tēp toliau. Nuors bōlvė i mūsa krašta atkeliava palīgintė vielā, priš daugiau kāp do šimtos metu, ana mūsa tautā tapa tuokė sava, atruodīto, ka jau tūkstontius metu če būtom augosi.

Motiejaus Valončiaus tieviškės moziejaus Nasrienūs vaduovs Algėrds Čiesna.

Aplei anou bene pėrma karta lietovėškūs rašytiniūs šaltėniūs 1806 metās īr ožsėmėnės vīskops Motiejos Valončios sava raštūs. Dėl tuo, ta pruoga, mėnint bōlvės atsėradėma Žemaitėjuo dešīmtmeti, Nasrienūs, Motiejaus Valončiaus moziejou, 2007 metās pastatīts paminklos bolvē, katrou ėšdruožė kretingėškis meistros Alpuonsos Skiesgėls. Paminklos bōva pramints Bōlvė – Žemaitėjės karalienė“, katrou somėslėjė tuometėnė Kretinguos koltūras cėntra dėrektuorė, klojėma teatra somanītuojė, Konstancėja Macienė.

Motiejaus Valončiaus moziejaus dėrektuorios Algėrds Čiesna nopasakuojė vīskupa ožrašīta ėstuorėja, kāp bolvės atkeliavosės i Žemaitėjė, o tėksliau - i Nasrienus: „Bova tuoks baguots ūkininks Pilīps Brazdauskis, gīvenės Salontū parapėjuo, Nasrienu suoduo. Vėina karta, tas bōva 1806 metu pavasari, ėš Klaipiedas sava šeimīnā parvežė nosėpėrkės septīnės karpotelės, katras vokietē parvežė ėš tolėmuosės Amerikas. Praejus koriam laikou Pilīps so vakās somėslėjės anūm pakaštavuotė. Apsėsūdė so droska, konda, bet prarītė nė ėš tuola negaliejė. Anuo sūnos Petris ėr pasakės – „Vokietē ė tegal anas iestė, o ne žmuonis!”. Pilīps lėipės doutė kiauliems, katruos ėš karta sočiaupsnuojusės. Tievs pasakės vakams, ka nubiegto i darža ėr pasietu kuokės pėnkės bōlvės, “ka je patis neiedam – ta kiauliems sušersem”. Vėina karta atvažiavės i Nasrienus tuoks vuokietis ėš Leipuojės pėrktė lėnū, tai toukart ėr paruodavuojės, kou rēk so tuom bolviem darītė. Sakės: „Nuorint anas valgītė, rek vėrtė aba keptė. Par žėima laikītė kapčiou aba kamaruo kāp batvėnius“. Pilīps gavės rōdėni ėš pėnkiū bōlviu tris dešimtis, ėšsėvėrė ėr kuožna dėina ragava. Bōlvės lioub vėsēp vadintė – ėr roputiem, ėr dūliem lioub papruovīs“.

Algėrds Čiesna prėmėnė, ka ėš tėkrūju ėlgos metos bōlvė keliavosė ė mūsa krašta. Bōlvės atsėradėms skaičioujams maždaug aštounis tūkstontius metu priš Kristo. Pėrmėjē ispanu keliauninkā, apsėstuojė dabartėnie Peru terėtuorėjuo, Andu kalnūs, atrada bōlvė. Tėn īr tėkruojė dabartėnės mūsa bōlvės tėvīnė. Vėsū pėrma bōlvės bōva parveštas i Ispanėjė ėr Anglėjė, o paskiau po bėški ėšplėta po vėsa Euruopa.

Per čiesa bōlvės tapa ne tik vėina ėš pagrėndėniu Euruopas bei lietoviu daržuoviu, ėš katruos gimst daugībė tradiciniu valgiu, bet ėr vaists. Specialistā tvėrtėn, ka bōlviu gumbūs esontis kalis skatėn šlapėma ėšsėskėrėma, todiel tink inkstu ėr šėrdėis lėguoms sergontims. Šviežės bōlviu soltis paded rūgštingomou mažintė, pagelbst nu vėdoriū ožkėitiejėma, paded ožsėtrauktė žaizduoms. Bolviu soltis mažėn kraujuospūdi, tačiau tep gīditėis gal tik pasėtarus so daktaro. Bōlviu garās gīduomas kvėpavėma lėgas, o kosmetoluogā siūla dietė ėš anū ėr kaukės, katruos tink saulės nokepintā uodā. Ont veida tepamas ėšvėrtū bolviu lopėnas, sotrintas so grietėnė.

Algėrds Čiesna pasakuojė, ka pakol nebōva bōlviu – lietovē augėna javos, tep pat popas, žėrnios, ruopės, meškeriuodava prūdūs, opeliūs, jūruo.

Paminklos bōlvē – „Bōlvė – Žemaitėjės karalienė“.

Paminkla bolvē pastatė īr ėr baltarusē, pas katrus bolvė keliavosi cielus pėnkėsdešimt metu ėlgiau. Paaiškiejė, ka aštouniuolėktam omžiou vokietē bōlviu augėnėma paskelbė nacionalinė pareiga. Aple 1770 metos Prūsijas karalius Frīdrihs Vilhelms II net so kariuomenės pagelba vertė kaima žmuonės augintė bōlvės. Nu seniausiu laikū vietėniu gīventuoju indienu augėnamas Čilie, Ekvaduorė, Kolumbijuo, Bolivijuo, Peru, Argentinuo. Inku cėvėlizacija augėn api do šīmtos veisliu bolviu.

Be bōlvės geromu – īr ir minusu: karto so bolviem i Euruopa pateka kolorada vabals. Ons labā ėšplėta, nes naujuo ekosėstemuo nebōva natoraliū anuo priešu. Iki šiuol nedėdeliūs ūkiūs kolorada vabalā ronkuom norenkami nu bōlviu lapu.

*

Mūsa kūriejē

• Rašyti komentarą (2)