|
|
|
Geresnė ES vartotojų apsauga
Bent kartą gyvenime kiekvienas esame susidūrę su situacija, kai nusipirkome prekę ir likome ja nepatenkinti. Dėl laiko trūkumo ir nežinojimo neretai kur nors namuose užkišame tokį nereikalingu tapusį daiktą ir stengiamės kuo greičiau užmiršti šią nemalonią istoriją apie prarastus pinigus. Tačiau ar verta nuleisti rankas?
Jau 2013 m. gruodį visos ES valstybės narės į savo nacionalinę teisę turėjo perkelti Europos Sąjungos vartotojų teisių direktyvą, kuri gins 507 milijonus Europos vartotojų. Šiuo teisės aktu visose 28 ES šalyse sustiprinamos vartotojų teisės, ypač kreipiamas dėmesys vartotojų apsaugai perkant internetu, paštu ar telefonu - ši prekybos rūšis ypač populiarėja tarp vartotojų. Naujosiose visoje ES galiojančiose taisyklėse nustatyta, kad per 14 dienų nuo prekės įsigijimo apsigalvoję vartotojai gali atsisakyti pirkimo sutarties ir grąžinti pirktą daiktą internetu nenurodydami priežasties. Prekiautojai gi per 14 dienų nuo atsisakymo privalo vartotojams sugrąžinti pinigus už prekę, įskaitant ir pristatymo išlaidas, jei tas išlaidas apmokėjo pirkėjas. Yra taip pat nustatytas bendras visoje ES galiojantis prekių grąžinimo blankas. Šia vartotojų teisių direktyva reglamentuojamos tiesiogiai vartotojams parduodamų prekių ir paslaugų pardavimo sutartys. Direktyvą privalu taikyti visoms pardavimo sutartims ir nesvarbu, kaip prekė ar paslauga buvo parduota – parduotuvėje, nuotoliniu ar išnešiojamosios prekybos būdu. Pagal naujas taisykles vartotojui turi būti pateikiama visa informacija prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį perkant nuotoliniu būdu, t.y. internetu, paštu, telefonu. Pardavėjas, sudarantis su vartotoju bet kokios rūšies sutartį, įpareigojamas pateikti aiškią informaciją, kad vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą - pirkti ar nepirkti. Daugelis žmonių susidurdavo su problemomis, tokiomis kaip papildomi mokesčiai, kurie savo procentine išraiška būdavo daug didesni negu skelbiama pardavėjo. Dabar pardavėjas, parduodamas prekes, būtinai turi nurodyti svarbiausias prekės ypatybes, pardavėjo juridinį adresą ir visą įmonės pavadinimą bei visą prekės ar paslaugos kainą, įskaitant mokesčius ir papildomas gabenimo, pristatymo bei pašto išlaidas. Pardavėjas privalo pristatyti prekę pirkėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Kol prekė keliauja pas vartotoją, visą atsakomybę dėl jos galimo sugadinimo ar praradimo prisiima pardavėjas. Tuo atveju, jei prekė pristatoma ir pirkėją pasiekia pavėluotai arba iš viso nepristatoma, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo numatytos pristatymo dienos pirkėjas turi atgauti pardavėjui sumokėtą sumą. Visoje ES yra įvedamas 14 dienų apsisprendimo laikotarpis, per kurį vartotojas gali apsigalvoti ir grąžinti prekę. Toks apisprendimo laikotarpis yra taikomas nuotolinei prekybai, pavyzdžiui, pardavimui internetu, mobiliaisiais telefonais ar pagal katalogą pašto skyriuose. Tokiose nuotoliniu būdu veikiančiose prekybos vietose turi būti pateikiamas nesudėtingo prekių grąžinimo blanko pavyzdys. Tad pirkėjo teisė nutraukti sandorį įsigijus prekę, kada prekybininkas apsilankė pirkėjo namuose ar internetu, taip pat bus labiau įtvirtinta. Visoje Europoje yra įvedamos bendros garantinio remonto, grąžinimo ir garantijų taisyklės. Jomis galės vadovautis visi nekokybišką prekę įsigiję vartotojai. Pagal šias taisykles prekė gali būti taisoma arba keičiama, gali būti sumažinama jos kaina arba grąžinama visa sumokėta suma. Didelis dėmesys yra kreipiamas į nesąžiningas sutarties sąlygas, kada sutartis apsaugo tik pardavėją, o pirkėjas lieka neapdraustas. Daugiau skaidrumo ir - jokių paslėptų išlaidų Vartotojų apsauga sustiprinta ir daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, perkant aukcionuose, arba kai sudarant sandorį pirkėjui yra daromas spaudimas pirkti. Ypač tai aktualu tiesioginės prekybos sandorio metu: pvz., Lietuvoje, teko girdėti, yra demonstruojami brangūs siurbliai, brangi patalynė ir paskui demonstruojamos prekės yra siūlomos pirkti. Tad po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, negalės būti daromas spaudimas pirkėjui, jei prekė yra parduodama tiesioginės prekybos būdu. Direktyvą įgyvendinus įsigalioja ir draudimas prekybininkams interneto svetainėse daromo sandorio metu iš anksto varnele pažymėti langelius su papildomomis paslaugomis ir mokesčiais. Pavyzdžiui, anksčiau, pirkdami lėktuvo bilietą netyčia galėjote įsigyti ir papildomą kelionės draudimą ar dar kitas papildomas paslaugas, kurių jūs neplanavote pirkti. Iki šiol papildomų paslaugų norintys atsisakyti vartotojai dažnai turėdavo panaikinti tokias žymas patys. Prekybininkai nuo šiol turės aiškiai nurodyti galutinę produkto arba paslaugos kainą, todėl jums neteks mokėti papildomų mokesčių ir jūs nepatirsite kitų išlaidų. Iki šiol pirkdami internetu dažnai patirdavome daug papildomų išlaidų ir, tarkim, lėktuvo bilietas, pirktas internetu už 30 eurų, dėl papildomų ir paslėptų mokesčių pabrangdavo trigubai. Nuo šiol bus ribojami papildomi mokesčiai už naudojimąsi kredito kortelėmis. Dažnas susidūrėme, kai, skambinant trumpaisiais numeriais, tenka palaukti, kad operatoriams byrėtų didesnis pelnas nuo skambučių - tai direktyva riboja, ir naujosios taisyklės draudžia nustatyti didesnį trumpųjų skambučių tarifą. Kada ir kokius nusipirktus daiktus galima grąžinti arba pakeisti? Kaip prekių grąžinimo sistema yra reglamentuota Lietuvoje? Mus saugo 14 dienų - ar tikrai? Pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis daiktų keitimo ir grąžinimo tvarką, tai Ūkio ministro įsakymas (2001 m. birželio 29 d. Nr. 217), kuriuo patvirtintos Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės. Jose yra įtvirtinta vartotojo teisė per 14 kalendorinių dienų nuo prekės įsigijimo pakeisti arba grąžinti dėl prekės formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo nepatikusią ar netikusią prekę. Jame pakankamai detaliai pateikiami pavyzdžiai, kurias prekes įsigijus 14 kalendorinių dienų terminas nėra taikomas. Vartotojų teisių apsauga yra ES kompetencijai priskiriamas klausimas, vadinasi, nauja ES vartotojų teisių direktyva privalo Lietuvos valdžios institucijų būti perkelta į valstybių narių nacionalines teises. Tad šiandien egzistuojantys ir vis dar taikomi Lietuvoje vartotojų teises reglamentuojantys įstatymai ir nutarimai, kaip antai aukščiau minimas 2001 m., turi būti suderinti su naujais Europos mastu veikiančiais vartotojų teisių apsaugos dokumentais, kurie yra viršesni negu nacionalinė teisė. Dar daugiau - Lietuvoje vartotojus ginantys įstatymai bei daiktų keitimo ir grąžinimo tvarka, kuri dar taikoma šiandien, įsiteisėjo gerokai prieš dešimtmetį, kada nebuvo paplitusi nei prekyba internetu, nei dalyvavimas aukcionuose ir pan. - visa tai, kas sudaro šiandienos vartotojų kasdienybę. Ypač svarbu, kad ir vartotojai būtų supažindinami su savo naujomis ES piliečių vartotojų teisėmis bei galimybėmis pakeisti prekę ar atgauti už ją pinigus. Kada galime grąžinti prekę Lietuvoje Remiantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, jei vartotojas nori grąžinti kokybišką, nenaudotą, nedėvėtą, su ženklinimo etiketėmis, nesugadintą ir nepraradusią prekinės išvaizdos ne maisto prekę, tačiau sugadino arba neišsaugojo prekės pakuotės, tai tokiu atveju pardavėjas privalo priimti tokią prekę. Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini vartotojui norint apžiūrėti prekę, negalima laikyti esminiais prekės išvaizdos pakeitimais. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės maisto prekė, kol nesibaigė prekės tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę: reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę, atitinkamai sumažinti kainą, grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Visagalis kvitas Labai svarbu visada išsaugoti pirkimo kvitus, net jei ir už prekes susimokėjome banko mokėjimo kortele. Kasos aparato kvite yra nurodomas konkrečios prekės pirkimas – pardavimas, ir tai yra sandorį įrodantis dokumentas, o banko kortelėje yra nurodomi duomenys apie bendrą sumokėtą pirkinio sumą, jos mokėjimo datą ir pardavėjo prekinis ženklas. Neišsaugojus kasos aparato kvito konkrečios prekės įsigijimo faktas turėtų būti įrodinėjamas kitomis leistinomis priemonėmis, tačiau tai padaryti yra sudėtingiau, tad saugokite kvitus. Nuo šiol, kai direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę, jei pirksite internetu kad ir siurblį – prekę, kurios pagal Lietuvos teisinius aktus negalėjote anksčiau atsisakyti ir šios prekės grąžinti pardavėjui bei visiškai priklausėte nuo pardavėjo malonės - ar jo sudaryta kokybės komisija pripažins faktą, kad ta prekė yra kokybiška, ar ne, tai dabar mus saugo ES direktyva - 14 kalendorinių dienų, per kurias galime atsisakyti prekės ir reikalauti, kad pinigai būtų sugrąžinti. Tačiau kad ir ką bepirktumėte - kvitas yra pagrindinis pirkimo sandorio įrodymas. Ir net jei pirkote kokį nors daiktą užsienyje ar Lietuvoje, daiktą, kurį norėtumėte pakeisti, ir netgi kreipėtės pagalbos į Europos vartotojų centro Lietuvos biurą ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, - be pirkimo kvito niekas jums negalės padėti. Tik turint pirkimo kvitą, originalią sandorio sutartį, šios įstaigos gali jums nemokamai atstovauti teisme ir ginti jūsų interesą. Tad ginkite savo interesus ir nenuleiskite rankų, jei įsigijote tai, kas yra nekokybiška, nes jūsų pusėje yra ES vartotojų teisių direktyva. * Kokybiškos ne maisto prekės, kurioms nėra taikomas 14 dienų terminas, yra šios: • parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai gaminiai; • fotografijos ir kinematografijos prekės; • spausdintos knygos, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai; • audiniai, kiliminės grindų dangos, išskyrus kilimus ir kilimėlius; • megzti ar/ir siūti vyriški, berniukų, moteriški arba mergaičių apatiniai drabužiai, naktiniai marškiniai, pižamos ir panašūs dirbiniai; • kūdikių drabužėliai; • pėdkelnės, kojinės, puskojinės ir kiti panašūs dirbiniai; • liemenėlės, juosmenys, korsetai ir panašūs dirbiniai; • perlai, brangakmeniai, taurieji metalai bei jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją; • mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros mašinos ir įrenginiai; • garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai; • antžeminio transporto priemonės, laivai, valtys ir plaukiojantys įrenginiai; • optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; • laikrodžiai; • muzikos instrumentai; • ginklai ir šaudmenys; • baldai; • patalynės reikmenys; • šviestuvai; • žaislai, žaidimai, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis. *
|
|
