Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 72 %
Naktį-2°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Iomžinta mėška bruoliu auka

  • Aurimas RAPALIS
  • Būkem žemaitē
  • 2014-01-07

Kartenuos apīlinkie, Lubiū ėr Balsėškės kaimūs, Lietuvuos kariuomenės vada Arvīda Puociaus ėr kėtū pėliečiu rūpesčio pastatītė tipinē laisvės kuovuoms iomžintė skėrtė paminklā. Tuos vėituos 1948 metās rogpjūtė vėinoulėkta-dvīlėkta dėinuom besėkaudamė so enkavėdistās žova dvīlėka vėitėniu partėzanu. Ta pruoga „Pajūrė naujienas“ apie tragėškus tū dėinū īvikius pakalbėna kartenėški laisvės kovūm dalīvi Jūzapa Vėlocka, katras ėš sava draugūm omžėninku vėskou ėr sožėnuojės.

Jūzaps Vėlockos šalėpās Balsėškės kaima pastatīta paminkla.

Jūzaps Vėlockos smolkē nopasakuojė, kāp tou karta mėška bruolios ėšdavės vėins ėš anū bėndražīgiu, katrou anėi tvėrtā pasėtėkiejė. O bōva tēp, kada Karda rinktėnės, apjūngusės Plateliu, Kretinguos, Salontū, Skouda, Muosiedė, Gargždū, Koliū, Plungės, Palonguos terituorijuos veikosios rezistėntu junginios, vads Kazimiers Kontrėms-Montė so bendražīgēs bōva somėslėjės ožpōltė Kartenuos miestieli ėr sonaikintė tėn ėsėkūrusios enkavėdistos karto so anūm žiaurio vado. Bōva nosprėsta sokvėistė api 200 rinktinės partizanu. 1948 rugpjūtė 10 dėina Balsėškės kaima dorpynė prasidiejus partizanu sosėtėkėmou ėr belaukont atvīkstončiu kėtū kovuos draugū, anus netikieta ožklōpa sobortė dėdelė enkavėdistu ėr rajuona strėbū būrē.

„Kartenuos saugomou toukart vaduovava saugomietis Iškoviecos, katrou patis strėbuokā bōva pramėnė Kėrvio. Vuo tas vėršėninks strėbuokos vadindava mėitās. Strėbā ė rokoudava: „Mes - mėita, vo to - kėrvis“. Tas vėršėninks žiauros žmuogos dėdelē bōva. Partėzanā karto so rinktėnės vado Kazimiero Kontrėmo-Montė bōva nosprėndė žūtbūt paīmtė Kartenuos enkavėdistos. Anėi planava ožblokoutė, užvertos medēs, vėsos i Kartena vedontios kelios ėr sotelkos partizanos sonaikintė okopacinės santvarkas gīniejus. Bōva sosėtarta, kad i pagalba atēs kėtū kaimininiu rajuonu vīrā. Soplanouta dėina dar nebōva sosėrinkė vėsė rezėstėntā, kada jau Kartenuos saugoms spiejė sožėnuotė aplei šiūs partėzanu planus. Vedamė vėina ėšdavėka, žėnuojusė aplei tou planoujama Kartenuos miestalė ožpoulėma, anėi apsōpa jau sosėrinkusios partizanos“,- pasakuojė J. Vėlockos.

Toukart ėš apsoptėis nebėšsėveržė aštounė mėška bruolē: Kartenuos kuopā prėklausė Ėgnė Smėlingis-Liutaurs (gėmės 1927 metās), Edvards Prėžgints-Garsos (g. 1917 m.), Vītauts Mėltakis-Keleivis (g. 1930 m.), Stanisluova Valožītė –Meilė (g. 1922 m.), Stanisluova Valožienė-Močiūtė (g. 1894 m.), Alpuonsos Žėlinskis-Dangis (g. 1928 m.), Ontuons Žėlinskis-Jazmėns (g. 1928 m.) bei Skirmanta kuopas (Skouda) Lenkėmu būrė vads Vītauts Jablonskis-Šiaurīs (g. 1920 m.).

Po tuo apsopėma ėšdavīstės nesėbaigė. Kėtuos dėinuos onkstīva rogpjūtė dvylėktas rīta Lubiū kaima gīventuojė Sėmuona Gaudotė sodībuo, palėi agėntū žėnės, kad če īra do būnkerē, bōva sorėngtas mėška bruoliu paėiškas. Šeimininka sūnos Juonis Gaudotis mėgėna enkavėdistos soklaidintė, siūlīdams anos novestė i mėška, kor aceit īra partizanā. Tačiau karėnė grūpė sopratosi apgaulė ėr sodībuo atlėkosi krata, rūsie, netuolėi truobuos, aptėka vėina būnkeri, katram sliepies do partizanā. I bunkeri bova mestas aštounės granatas, tačiau dėdelē tvėrtā irėngts bunkeris nenukėntiejės. Tomet kareivē i bunkeri pasiuntė sodības šeimininkė Apoluonėja Gaudotienė-Vėnklotienė so siūlėmo pasėdoutė. Partizanā Aleksos Malakauskis-Duonelaitis ėr Kazimiers Struopos-Klevs mėgėna prasiveržtė ėš bunkerė, bet krėta prieša kolku pakėrstė. Per sosėšaudima žōva ėr sodības šeimininkė, partizanu rėmiejė ėr rīšėninkė Apoluonėja Gaudotienė. Toliau kretont sodība, ontros bunkeris sorasts po truobuos vėrtovės grėndimis. Sužeists po sosėšaudima Kartenuos kuopas vads Jūzaps Martėnaitis-Meškerie, nenoriedams gīvs pakliūtė priešou i ronkas, partizanėškas priesaikas nesolaužė ėr nosėšovė.

Po tū dvėjū krovėnū dėinū dvīlėka lietoviu bova somestė keliū dėinū paniekā Kartėnuos aikštie. Praējus daugiau kāp 60 metu, pastatītė istuorinē tautuos atmintėis paminklā. Atšėlus uorams, pavasari ar vasara anėi bus pašvėntintė ėr surengts atidarīma rėngėnīs.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas