Sveikindamas rajono gyventojus ir svečius su Kretingos miesto 397-uoju gimtadieniu, rajono meras Valerijonas Kubilius pasidžiaugė, kad šiemet miestas taps dar gražesnis.

Per visas šventės dienas niekas nesulaukė tokių karštų aplodismentų, kaip rajono meras Valerijonas Kubilius. Šventės vėliavų pakėlimo ir iškilmingo Kretingos miesto šventės ceremonialo metu rajono vadovas gyventojams pažadėjo švarų vandenį, sutvarkytas gatves ir miesto estradą bei viešąjį tualetą. Visuotinis atodūsis nusirito per švenčiančiųjų minią merui suskaičiavus, kad per pastaruosius pusketvirtų metų rajono ūkininkai įvairių subsidijų, išmokų gavo 48 mln. Lt.

Kretingos miesto šventė „Šaknimis – į praeitį, šakomis – į ateitį“ truko tris dienas. Kaip įprasta, tuo pat metu vyko ir Šv.Antano atlaidai.

Švenčiant 397 metų Kretingos, pavadintos rajono sostine, gimtadienį, atsirado ir naujų akcentų, ypač pagyvinusių šventę. Tai buvo karnavalinių kaukių eitynės. Rajono Kultūros centro bei jo filialų saviveiklininkai, Meno bei bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, persirengę grybais, vestuvininkais, pionieriais, smetoninių laikų poniomis, senovės karžygiais ir ateities žmonėmis, mieste sukėlė smagų šurmulį.

Iškilmingo Kretingos miesto ceremonialo metu šiemet garbės piliečio vardai buvo suteikti Laimutei Kristinai Grigaitienei, Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ pirmininkei, ir aktyviai kūrėjai, tautiškumo idealų puoselėtojai Nijolei Rimkienei.

Pirmąjį kartą šiemet buvo įteiktos rajono Kultūros ir meno premijos. Šiais apdovanojimais buvo pagerbti: Živilė Adomaitienė, Kretingos meno mokyklos pedagogė, - už šokio meno puoselėjimą ir pristatymą, Danguolė Gibišienė, Baublių bibliotekininkė, - už etnokultūros puoselėjimą, Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, kuris, atsiimdamas premiją, pažadėjo, kad švenčiant Kretingos 400 metų jubiliejų pasaulį išvys Kretingos istorija. Premijomis taip pat buvo apdovanoti: tautodailininkas Raimundas Puškorius bei Senosios Įpilties kultūros filialo vadovė Birutė Stalmokienė.

• Rašyti komentarą (3)
• Nuotraukos

Rajono Taryba iš Kelių fondo lėšų skyrė 60 tūkst. Lt rajone įrengti kelio ženklus, padaryti gatvių pavadinimų lenteles. Kaip sakė Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Povilas Černeckis, gegužės 24 d. pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia bendrove „Zona optima“. Darbai turi būti atlikti per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo.

Praėjusią savaitę posėdžiavę rajono Saugaus eismo komisijos, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Puidokas, nariai pažymėjo, kad šių pinigų varge ar užtektų vien ženklus sustatyti Kretingoje. Besiginčydami dėl skirtų pinigų perskirstymo seniūnijoms, komisijos nariai sutarė, kad pirmiausiai bus statomi tie kelio ženklai ir rengiamos perėjos, dėl kurių komisija priėmė sprendimus anksčiau, kaip naujos pėsčiųjų perėjos J.K.Chodkevičiaus ir Vytauto, Palangos ir Tiekėjų, Vytauto ir Melioratorių gatvių sankirtose, atnaujinti kai kurias anksčiau įrengtas perėjas, įrengti „kalnelius“, naujai paženklinti gatves.

Kiti ženklai bus statomi laikantis komisijos priimto eiliškumo. Pagrindinis dėmesys bus skirtas Kretingai ir priemiesčio teritorijoms, bus ženklinami pagrindiniai keliai.

Rajono seniūnijos yra pateikusios būtinų ženklų sąrašus, tačiau Saugaus eismo komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad šie sąrašai sudaryti aplaidžiai, todėl juos reikėtų patikslinti.

Laisvės gatvėje, turgaus prieigose, automobiliams bus draudžiama sustoti. Saugaus eismo komisija patenkino šį turgaus vadovo prašymą, nes sulaukė nusiskundimų ir iš aplinkinių gatvių gyventojų, kad turgaus dienomis Laisvės gatvė tampa nepravažiuojama.

Saugaus eismo komisija patenkino gėlių parduotuvės, esančios Savanorių gatvėje, savininkės prašymą ir leido rezervuoti dvi vietas, kad prekes atvežęs transportas turėtų kur sustoti. Tačiau komisijos nariai suabejojo, ar vairuotojai paisys šio ženklinimo.

Saugaus eismo komisija atmetė Kapų gatvės gyventojo prašymą uždrausti statyti automobilius šioje gatvėje. Komisijos nariai argumentavo, kad nepasitenkinimas gatvėje statomomis mašinomis kyla dėl gyventojų tarpusavio konfliktų. Gatvėje pastatyti automobiliai, komisijos nuostata, eismo saugumui pavojaus nekelia.

• Rašyti komentarą (1)

Per pastaruosius pusantrų metų Genovaitę Jaunienę ištiko jau antroji nelaimė. Palaidojusiai sūnų moteriai teko dar ir nudegėlės dalia.

Nudegus namui, kretingiškė Genovaitė Jaunienė sakė suvokusi, kad iš savo pajamų – 140 Lt per mėnesį – namo nebeatstatys. Todėl ji prašo pagalbos.

G.Jaunienė gyvena sodininkų bendrijoje „Draugystė“. Ketvirtadienio vakarą, kai name įsiplieskė ugnis, moteris buvo pas šalia gyvenančią kaimynę. Apie nelaimę pranešė kartu su ja gyvenantis neįgalus nuomininkas.

Įbėgusi į namą G.Jaunienė užuodė dūmus. Namų sandėliuke moteris laikė dujų balionus, todėl pirmiausiai skubinosi į šią patalpą. Pravėrusi duris ji pamatė palubėje beįsigaunančią ugnį.

G.Jaunienė ir kaimynai bandė gesinti ugnį, bet liepsnos pagavo antrąjį namo aukštą, kuris buvo pastatytas iš medžio. Ugniagesiai išgelbėjo nuo sudegimo pirmojo aukšto patalpas, bet išdegė antrajame aukšte įrengti du kambariai, medinės stogo konstrukcijos.

Ugniagesiai nustatė, kad gaisras kilo dėl trumpo jungimo elektros instaliacijoje.

„Draugystėje“ G.Jaunienė gyvena jau aštuntus metus. Prieš pusantrų metų iš gyvenimo savo valia pasitraukė 33 metų moters sūnus. Dukra turi šeimą ir gyvena kitame mieste. G.Jaunienė yra bedarbė, gyvena iš 140 Lt socialinės pašalpos.

Kretingoje gimusi ir augusi moteris tikisi, kad jai, ištiktai nelaimės, padės geri žmonės. Nudegėlės dalią patyrusiai moteriai reikia statybinių medžiagų, darbo rankų, ji būtų dėkinga žmonėms, galintiems ją paremti pinigais.

G.Jaunienė gyvena sodininkų bendrijoje „Draugystė“, Draugystės alėja 281, telefonas – 8-605 94971.

• Rašyti komentarą (0)

Į šventinį Kretingos miesto renginių maratoną įsiliejo ir fotografijos konkurso “Vizualūs laiškai” apibendrinimas bei konkurse dalyvavusių fotografų darbų parodos atidarymas rajono Savivaldybės fojė.

Toks konkursas Kretingoje, švenčiant miesto įkūrimo metines, buvo surengtas penktą kartą. “Viskas gimsta iš pavydo, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo konkurso sumanytoja ir iniciatorė, Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. – Kodėl kiti turi, o mes - ne. Taip gimė ne tik konkurso idėja, bet ir sumanymas išleisti Kretingai ir mūsų rajono paveldui skirtus albumus. Galbūt po šios parodos, kada profesionalūs fotografai ir mėgėjai “rašė” vizualius laiškus Kretingai – fotografavo žmogaus paliestą ir nepaliestą mūsų rajono gamtą, jos reiškinius, kils dar vienas sumanymas – išleisti albumą, skirtą rajono gamtai įamžinti”.

Konkurso ir parodos “Vizualūs laiškai” organizatoriai, vertinimo komisijos pirmininkas vicemeras Juozas Mažeika, rajono meras Valerijonas Kubilius pasidžiaugė, kad šiemet į profesionalių fotografų ir tų, kurie duoną valgo iš fotografijos, būrį įsiliejo nauji, dar nežinomi fotografai mėgėjai. Taigi šalia jau žinomų fotografų pavardžių Ritos Nagienės, Audreolės Pažereckaitės, Evaldo Darulio, Kazio Vasio, Dariaus Šypalio, Jolantos Klietkutės-Peleckienės, Egidijaus Mačernio, Adolfo Viluckio atsirado naujų jaunų žmonių, išdrįsusių eksponuoti savo darbus. Tai Paulius Gvildys, Mantas Šulinskas, Augustė Puišytė.

Konkursai, skirti Kretingos miestui, rajonui ir jo žmonėms, kasmet populiarėja: šiemet fotonuotraukas pateikė 11 konkurso dalyvių, kai ankstėliau savo darbus pateikdavo 6-7 fotografai.

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Juozas Mažeika sakė, jog kiekvienas dalyvis yra vertas dėmesio, kiekvienas iš jų “rašė” laišką Kretingai ir kažką norėjo pasakyti. Todėl apdovanoti buvo visi konkurso “Vizualūs laiškai” dalyviai.

Rajono meras Valerijonas Kubilius atskirai apdovanojo tuos, kurių nuotraukos pateko į naująjį fotoalbumą “Kretingos paveldas”.

• Rašyti komentarą (0)

Birželio 24-ąją Palangoje įvyks “Palangos Indijos kultūros festivalio 2006” baigiamasis renginys. Festivalio tikslas – pristatyti senosios Indijos Vedų kultūrą bei tradicijas.

Festivalis įvyks ir Vilniuje, Kaune bei Jūrmaloje. Indijos kultūros festivalis turi gilias tradicijas. Kasmet jis rengiamas Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Indijoje.

Renginį organizuoja Kaune įsikūręs Vedų kultūros centras, Lietuvos Krišnos sąmonės organizacija ir Palangos kultūros centras.

Renginio atidaryme laukiama atvykstant Indijos ambasadoriaus Lenkijoje ir Baltijos šalyse Anilo Wadhwa arba jo atstovų, dvasios mokytojų iš Naujosios Zelandijos, Švedijos bei jo Šventenybės Bhakti Šaran Šanta Gosvamo iš Lietuvos.

Pasak vieno iš festivalio organizatorių Aleksejaus Sapiego, festivalio uždavinys – pristatyti nesenstantį vedų filosofinį palikimą, atskleisti sąsajas su didžiaisiais Vakarų mąstytojais bei supažindinti su vertingais vedų mokslais, natūraliąja medicina (ajurveda), joga, mityba, psichologija, astrologija.

Indijos kultūros festivalio metu bus pristatytas įvairus Indijos menas: tradicinė muzika, klasikiniai šokiai, dailė.

Anot organizatorių, Indijos kultūros festivalis - tai nuotaikinga egzotika dvelkianti šventė, suteikianti rytietiškų spalvų, saulės vaiskumo technologijų ir greičio valdomame Vakarų pasaulyje. Renginio organizatoriai siekia, jog festivalis būtų maksimalios estetinės raiškos ir kokybės.

Vilos “Anapilis” kieme įsikurs paviljonų miestelis, kuriame vyks konkursai, prezentacijos, paskaitos. Lankytojai galės išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus apie natūraliąją mediciną (ajurvedą), jogą, vedų tradicijas. Patyręs vedų astrologas iš Rygos Ruslanas Naruševičius pageidaujantiems teiks konsultacijas.

Festivalis yra ir religinio pobūdžio. Šalia paviljonų miestelio įvyks aukų atnašavimo ugniai ritualas – jagja. Jagja – senovinis aukojimo būdas, kažkada praktikuotas visoje Žemėje: aukojant į ugnį, kuri laikoma Višnu (Višnu – Aukščiausiasis Viešpats, kuriam reikia būti dėkingam už orą, vandenį, maistą ir gyvybę) burna, mesti ypatingai vertingus žmogaus veiklos produktus – grūdus ir lydytą sviestą, prašant dievo palaikyti mūsų egzistenciją ir suteikti tai, ko mums trūksta.

Šventės metu vaikai ir suaugusieji galės pasipuošti tradiciniais rūbais – sariu bei dhoti ir nusifotografuoti.

Bus galima paragauti ir egzotiškų patiekalų, pagamintų pagal indiškos virtuvės receptus.

Šventės metu bus šokami Indijos liaudies šokiai, dainuojama pritariant tradiciniams indiškiems instrumentams, rodomi filmai. Renginį užbaigs šventinis fejerverkas.

Indijos kultūros festivalis Palangoje įvyks antrą kartą. Praėjusiais metais jis sulaukė nemažai žiūrovų.

• Rašyti komentarą (0)

Vairuojantys rajono gyventojai gerai žino, kad į neįgaliųjų transportui skirtas vietas sveikieji pretenduoti negali. Tačiau suranda įvairių priežasčių ir pasiteisinimų, kodėl tose vietose pastatė savo automobilius. Dažniausiai teisinasi, kad automobilį paliko vos minutei dviem.

„Tiesiog nemalonu“, - tiek tegalėjo pasakyti kretingiškė, pastačiusi savo automobilį į neįgaliųjų transportui skirtą vietą prie prekybos centro „Iki“.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Lietuva, tapusi ES nare, nebegali užsimerkti prieš vieną skaudžiausių visuomenės problemų – smurtą šeimoje. Statistika rodo, kad 82 proc. moterų šeimose yra patyrusios fizinį, emocinį ar psichologinį smurtą. 35 proc. iš jų kenčia vien nuo fizinio smurto. LR Seime yra inicijuojamas įstatymas, kuriuo vadovaudamasi policija pagal smurtautojų kaimynų signalus ar pranešimus žiniasklaidoje galėtų pradėti tirti įvykius šeimoje.

Kretingiškė prašo Seimo pagalbos

Du dešimtmečius kenčianti nuo smurtaujančio ir girtuokliaujančio vyro, kretingiškė V.Č. parašė laišką Seimo nariui Virginijui Domarkui.

Moteris rašo, jog ne kartą dėl vyro smurto ji kreipėsi į policiją. Iš ten sulaukdavo vienintelio atsakymo, jog nėra įstatymo, kuriuo remiantis galima būtų sutramdyti šeimoje siautėjantį girtą sutuoktinį.

„Ne tik savo, bet ir daugelio kitų, panašaus likimo moterų, vardu kreipiuosi į Jus ir į visą Seimą prašydama pagalbos. Sukurkite įstatymą, kuriuo remiantis policija galėtų juos – smurtautojus ir girtuoklius – sutramdyti, gydyti nuo alkoholizmo ar panaudoti veiksmingas poveikio priemones. Tokiu įstatymu jūs palengvintumėte ne tik mano ir kitų panašaus likimo moterų, bet ir tūkstančių vaikų, kenčiančių dėl tėvo girtavimo ir smurto, gyvenimą. Dabar mes turime tik vieną išeitį – susigriebus vaikus, bėgti iš namų ir ieškoti prieglobsčio. Sukurti įvairius nakvynės namus, kur nuo smurtautojų galima tik laikinai pasislėpti – ne išeitis. Tokie namai tik padidina smurtautojų viršenybę prieš kenčiančiuosius“, - rašoma laiške.

Policija nesikiša į privatų gyvenimą

Pasak Kretingos policijos komisariato viršininko pavaduotojo Artūro Lingaičio, policijos pareiga – palaikyti ir užtikrinti viešąją tvarką, o ne spręsti šeimos problemas. „Į žmonių privatų gyvenimą policija nesikiša. Jeigu sutuoktinis elgiasi agresyviai, moteris, išsikvietusi policiją, turi rašyti prašymą. Jei moteris yra sumušta, sutuoktinio elgesys traktuojamas kaip nusikaltimas ir tuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas.

„Asmeninių santykių be nusikaltimo požymių policija negali tvarkyti. Neretas atvejis, kai vyras iškeikia, grasina žmonai ar net apmuša ją, o atvykus policijai žmona nenori rašyti prašymo“, - sakė A.Lingaitis.

A.Lingaičio nuomone, moteris pati turi būti atsakinga už savo gyvenimą. Jei šeimoje ji patiria vienokį ar kitokį smurtą, išeitis iš tos padėties yra skyrybos. O vaikų interesus nuo smurto šeimoje gina Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Seimo narys V.Domarkas kretingiškės laiške įžvelgia labai rimtą problemą. „Seime buvo diskutuota apie moters padėtį šeimoje. Yra užregistruotas įstatymo projektas, kad policija dėl smurto šeimoje pradėtų ikiteisminį tyrimą, nebūtinai gavusi skriaudžiamos moters pranešimą. Užteks, jei apie smurtą ir agresiją policijai praneš kaimynai, draugai ar giminės. Be to, policija turės atitinkamai reaguoti ir į žiniasklaidoje atspindėtus konkrečius smurto atvejus. Manau, kad iki kitų metų pradžios šis įstatymas turėtų būti apsvarstytas ir priimtas“, - tvirtino V.Domarkas.

• Rašyti komentarą (1)

J.PABRĖŽOS g.

Kretingiškė pastebėjo, kad iš jos rankinės, kuri buvo neužrakintame name, dingo piniginė. Joje buvo 40 Lt, tapatybės kortelė, banko mokėjimo kortelė. Patikrinusi kortelės sąskaitą, kretingiškė joje pasigedo 500 Lt.

GELEŽINKELIO g.

Penktadienio rytą kretingiškė pastebėjo, kad buvo įsibrauta į jai priklausantį garažą, esantį garažų masyve. Iš garažo pavogti elektriniai gręžtuvai, akumuliatorinis gręžtuvas, žieminės padangos su metaliniais ratlankiais, garso kolonėlė.

RŪDAIČIAI.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį ties kavine - baru „Bajorų gūžta“ kretingiškį užpuolė iš matymo pažįstamas vaikinas. Po užpuoliko smūgių jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs neberado mobiliojo ryšio telefono ir 1 tūkst. 400 litų. Kretingiškis gydomas Kretingos ligoninėje.

• Rašyti komentarą (0)

Salantų miesto futbolo bendruomenė, pagerbdama savo miesto futbolo legendą – Viktorą Budrį, šio žaidėjo 50-ies metų jubiliejaus proga surengė šventinį turnyrą. Jame žaidė Salantų ir Kretingos futbolo veteranai bei Salantų jaunimas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...
• Nuotraukos

Per Šv. Antano atlaidus, jau tapusius visuotine švente, buvo pašventinta tūkstantis kepaliukų duonos, kuria su kretingiškiais pasidalino bendrovė “Klaipėdos duona”. Šventines Mišias aukojęs pranciškonų provincijolas Benediktas Jurčys kalbėjo, jog valgant šv. Antano duoną kiekvienas tikintysis patirs džiaugsmą, kad kažkuo gali dalintis su kitais.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...
• Nuotraukos